Rastas 2001 metų jaunuolio kūnas kraujo klane ir 2003 m. gimusios merginos. Kas nutiko, aiškinasi pareigūnai.
Bute radę jaunuolį artimieji toliau į butą nėjo, iškart iškvietė pareigūnus ir greitąją pagalbą. Į įvykio vietą atvykę medikai konstatavo abiejų žmonių mirtis.
Pirminė versija, kad 22 metų vaikinas galėjo mirtinai peiliu sužaloti apie 20 metų merginą, o po to pats nusižudyti.
Savižudybės ženklai
Ar įmanoma išvengti savižudybės ir kaip atpažinti, jei žmogus apie tai galvoja? Apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo „Krizių įveikimo centro“ savanoris psichologas Andrius Lošakevičius.
Teiraujamės psichologo, ar įmanoma pastebėti, kad jaunas žmogus galvoja apie savižudybę?
„Tiksliai negalime žinoti, apie ką žmogus galvoja, kol jis pats nepasisako apie tai. Todėl yra ypač svarbu kurti ir palaikyti tokį ryšį su kitais, kad jie nebijotų pasisakyti, pasidalinti išgyvenimais ir kreiptis pagalbos.
Apie savižudiškas mintis gali signalizuoti pasikeitusi žmogaus savijauta (gali atrodyti liūdnas, atsiribojęs, apimtas nevilties).
Savijautos pokyčiai gali atsispindėti elgesyje: būti viskam apatiškas, nebesidomėti anksčiau mėgiama veikla, elgtis rizikingai, lyg jam būtų nebesvarbi jo gyvybė. Arba atvirkščiai – prieš tai buvęs liūdnas, apatiškas, staiga tapo keistai entuziastingas.
Jei tik jums kyla nuojauta, kad su žmogumi vyksta kažkas, kas jam nebūdinga, verta pasidomėti, kas darosi šio žmogaus gyvenime, kas paskatino šiuos pokyčius.
Dažnai galvojantis apie savižudybę žmogus tiesiogiai ar netiesiogiai užsimena apie savo mintis, pavyzdžiui – jis gali kalbėti apie gyvenimo beprasmybę, kad nebegali taip gyventi, nori, jog viskas baigtųsi.
Kartais žmogus gali tiesiai pasakyti, jog galvoja nusižudyti. Tokie pasisakymai gali išgąsdinti ar net supykdyti – tačiau svarbu suprasti, kad tai yra pagalbos šauksmas, jaunuolis gali nemokėti išreikšti savo nevilties kitaip. Dėl to visada būtina reaguoti rimtai ir su rūpesčiu.
Kaip minėta – tiesioginių ženklų, be aiškaus pasisakymo apie savižudybę, nėra, bet svarbu sureaguoti, jei pastebime nerimą keliančius savijautos ar elgesio pokyčius.“
Sunkumus galima įveikti
Pasak psichologo, itin svarbu bendrauti su šalia esančiu žmogumi ir pasidalinti savo pastebėjimais, paklausti, ką reiškia tam tikri elgesio pokyčiai, net pakviesti pasikalbėti apie tai:
„Reikia suprasti, kad apie savižudybę galvojantis žmogus dažnai yra kamuojamas labai prieštaringų jausmų, neretai išgyvena neviltį, pasimetimą ir savižudybę pradeda svarstyti kaip vienintelį būdą taip nebesijausti.
Tačiau tuo pačiu metu žmogus turi ir noro gyventi – jis nenori mirti, giliai viduje neretai tikisi sulaukti pagalbos, tik ne visada sugeba tos pagalbos paprašyti, nesiryžta. Dėl to ir yra labai svarbu būti tokiu suaugusiuoju, kuriam jaunuoliai nebijotų atsiverti sunkiomis akimirkomis.
Mes visiems kartojame svarbią žinutę: dažnai savižudybė būna susijusi su psichologiniais sunkumais, o juos galima įveikti.
Todėl išties labai svarbu kreiptis pagalbos, jei Jūs pats, Jūsų vaikas ar artimasis jaučiasi prislėgtas ar sutrikęs.“
Veikia mobili komanda
Savižudybė paliečia tiek šeimos narius, tiek bendruomenę, ugdymo įstaigą – kaip reikėtų elgtis su aplinkiniais žmonėmis po tokios tragedijos?
„Bendruomenėms, šeimoms po tokių skaudžių krizinių įvykių psichologinę pagalbą teikia Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos (Krizių įveikimo komandos, www.kriziukomanda.lt).
Šių komandų psichologai gali padėti mokyklos administracijai, mokytojams, vaikų tėvams – tiek padedant suvaldyti krizinę situaciją, tiek psichologiškai įveikti įvykį.
Ši pagalba yra nemokama, todėl tikrai rekomenduočiau kreiptis, jei nutiktų panašus įvykis (žūtis, žmogaus dingimas, užpuolimas ir t. t.).
Visada galima paskambinti šių komandų skambučio centro numeriu 1815 ir pasikonsultuoti dėl pagalbos, psichologai budi darbo dienomis 9-19 val., šeštadieniais 9-15 val.
Psichologai pataria, kaip informuoti apie situaciją mokyklos bendruomenę, tėvus, padeda išsiaiškinti, ką krizinis įvykis labiausiai paveikė, kam reikalinga didesnė pagalba.
Nerimas, įtampa tikrai kyla po panašių nelaimų. Svarbu apie įvykį pasikalbėti su visais, kurie nori apie tai kalbėtis. Neišspręsti psichologiniai sunkumai gali sunkėti, chronizuotis ir turėti rimtų pasekmių, kaip, pavyzdžiui, depresiją.“
