Tuo metu šeimos versle „Mildos skanėstai“ galima rasti ne tik Mildos kepamus sausainius ir tortus, ant kurių pasirodo įvairiausi personažai, tačiau ir mokymus, kurie išmokys tokius pasigaminti patiems.
Nors dažnai juokaujama, kad sutuoktiniams kartu dirbti nepatariama, Rolandas teigė, kad dėl darbo galima ne tik pyktis, tačiau ir juo džiaugtis. „Kažką pasiekti kartu yra didžiulė euforija, bet dirbant neišvengiami konfliktai. Pasipykstam, kaip ir bet kuriame darbe, bet proto ribose“, – atskleidė vyras.
Nuo vagonėlio prie restorano
Rolandas sakė, kad jaunystėje specializavosi visiškai priešingoje srityje: dirbo su informacinėmis technologijomis. Tačiau darbas jo nedžiugino, todėl Rolandas su kolega ėmėsi kitos veiklos. Kelionė link trijų restoranų prasidėjo nuo food truck‘ų (liet. maisto vagonėlių).
„Jis buvo vienas pirmųjų. Mes į muges važiavome ir niekas nesuprasdavo, kas čia ir ko atvažiuoja. Mes gaminome briuselio vaflius su ledais. Tai buvo pirmas bandymas paverslauti“, – pasakojo Rolandas.
Vis dėlto šis bandymas nebuvo sėkmingas: pamatę, kad užsidirbti iš to sunku, vagonėlį pardavė, tačiau Rolandas ir toliau gvildeno idėją sieti verslą su maistu. Pasak jo, tuo metu restoranų, siūlančių dabar jau gana populiarius Wok, beveik nebuvo. Greitai su Rolandu susisiekė kursiokas, turintis tokią pačią idėją.
Tuo metu vyras vis dar dirbo IT srityje, tačiau nebeilgam. „Pasikalbėjome ir po mėnesio nuo pokalbio abu metėme darbus. Po dvejų mėnesių atsidarėme pirmąjį „Awokadą“, o ateinančius tris mėnesius, visiškai be laisvadienių, dviese dirbome. Taip po gabaliuką viskas pradėjo rutuliotis“, – prisiminė Rolandas.
Vėliau sekė renginiai, festivaliai, vyrai vėl pradėjo prekiauti maisto vagonėliuose, tik šį kartą pardavinėjo ne blynus, o Wok‘us. Taip bandymas prekiauti blynais maisto vagonėliuose atvedė vyrą iki trijų restoranų: du iš jų Vilniuje, vienas – Kaune.
Verslo pradžioje – iššūkiai
Paklaustas apie nesėkmes Rolandas iš kart pamini Karklės festivalį. „Tai vienas brangiausių festivalių, o jie dar skatina kuo greičiau susimokėti. Iš paskutiniųjų susimoki, o po dviejų dienų praneša, kad jie bankrutuoja“, – prisiminimais dalijosi vyras. Panaši situaciją verslininką užklupo dar kartą, kai bankrutavo „Foodout“.
Vis dėlto Rolandas sakė, kad išeitį galima surasti bet kokioje situacijoje. Milda pasakojo, kad momentų, kai sviro rankos, buvo, tačiau tai tik motyvuoja judėti toliau. „Būna tų sunkių momentų, bet kai iš jų išsikapstai, pragyveni, tai dar didesnis stimulas eiti į priekį, ir tu žinai, kiek tu gali. Žinai, kad tas nugriuvimas veda prie dar didesnių tikslų.“
Sutuoktiniai vienbalsiai sakė, kad klaidų bijoti nereikia, o svarbiausia norint pradėti verslą: tiesiog imti ir daryti. „Imi, darai, bankrutuoji. Galėsi pasakyti ką darei ir ko išmokai, tai puiki patirtis. Nieko nedarant nieko ir neišmoksi“, – patarė Rolandas. Vis dėlto Milda turėjo dar vieną patarimą: „Neklausykite aplinkinių.“ Pasak sutuoktinių, palaikymo pradėjus verslą sulaukė ne iš visų.
Sausainukus atrado atsitiktinai
Rolandas su Milda turi ir bendrą verslą: „Mildos skanėstai“. Milda ne tik kepa spalvingus, įvairiais personažais ir paveikslėliais pasipuošusius tortus ir sausainius, tačiau ir pardavinėja mokymus, kaip išsikepti tokio grožio ir skonio kepinius patiems. Milda pasakojo, kad už kūrybinę verslo pusę atsakinga ji, o vyras prižiūri kitus verslo reikalus.
Sausainių kepimu moteris susidomėjo atsitiktinai: iš užsienio grįžusi Milda domėjosi mezgimu, todėl platformoje „Pinterest“ ieškojo schemų, tačiau akis netyčia užkliuvo už įdomiau atrodančių sausainių. „Pamačiau ir įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Viskas, galvoju, reikia pabandyti“, – sakė Milda.
Milda pasakojo, kad pabandžiusi iškepti sausainius iš kart panoro įsigyti ir daugiau tam skirtų įrankių, o jau po mėnesio kepimas ją tiesiog įtraukė: „Kai pradėjau kepti, tai buvo toks užsidegimas, tokia aistra. Ir dabar ji yra, bet tą pirmą mėnesį aš kasdieną po darbo dekoravau.“
Taip prasidėjo ir pirmieji užsakymai: Mildos dekoruotų kepinių pradėjo prašyti draugai, pažįstami, o pirmus du metus Milda sako dirbusi beveik be išeiginių. Vis dėlto sunkus darbas atsipirko: Milda pripažįsta, kad gerų rezultatų gana greitai pasiekė daug dirbdama.
„Mildos skanėstai“ siūlo ir internete pasiekiamą mokymų platformą, kurioje moteris dalijasi savo sukauptomis žiniomis. Milda pasakojo, kad pati daug mokėsi, o pradėti mokyti ir pačiai buvo natūralus žingsnis: „Dekoruoji, jau žinai daug niuansų, tau gaunasi ir natūralu, kad nori tomis žiniomis pasidalinti su kitais. Dėl to paskutiniu metu daugiausia ir užsiimu mokymu.“
Rolandas pridūrė, kad jų sukurti online mokymai buvo vieni pirmųjų Lietuvoje, o mokymų platformą neužilgo turi papildyti ir naujas turinys: šokolado gaminimas. Nors mokymai ir anksčiau buvo paklausūs, o ypač didelio susidomėjimo susilaukdavo prieš Kalėdas, naudotojų pastebimai padaugėjo karantino metu.
Planuose – šokolado imperija
Ambicingi sutuoktiniai sutartinai sakė, kad pasiekti maksimumą, po kurio būtų galima pasakyti „gana“ nėra. „Mes tokio charakterio žmonės, kad išsikelsime naujų tikslų, nei neišeina kitaip. Kažkada buvo tikslas savo verslą atsidaryti, padarėm. Bet keli kartelę, vis lipi aukštyn, praktikuojiesi, kad gautųsi geriau.“
Milda pridūrė, kad pradėjus vystyti verslą, „kelio atgal nebėra – tik į priekį.“ Dabar sutuoktinių artimiausiuose planuose: šokolado imperija. Ruošiami mokymai, vyksta saldainių gamyba, planuojama net šokolado gamyklėlė. Rolandas sako, kad vien šiai idėjai teks paskirti apie 10 metų darbo.
Nepaisant to, kad dirbti tenka daug, savo verslus Rolandas pavadino tiesiog hobiu, mylima veikla, kuri papildomai atneša pajamas: „Kai pradedi dirbti su mylima veikla ir problemų nebėra. Nei laiko skaičiuoji, nei tų valandų gaila, ir gaunasi neblogai. Kai darai, kas tau patinka, labai greitai tobulėji.“
Negana to, Milda dar turi ir kitą darbą: dirba logistikoje. Veiklos moteriai netrūksta net per karantiną, ir juokavo, kad vienintelis dalykas, kurio gyvenime dabar trūksta, yra laikas. Beje, sutuoktiniai džiaugėsi, kad jų verslai neigiamų karantino pasekmių nepajautė.
Geriausiai pasiilsi kalnuose
Nors karantinas nepalietė verslo, Milda ir Rolandas sakė, kad labai pasiilgsta kelionių. Pasak jų, darbai, nori ar ne, pasiekia visur, todėl geriausiai pasiilsi kalnuose. „Vienintelis būdas pailsėti ir atitrūkti nuo įprastų vėžių yra išvažiuoti. Kur nors į kalnus, kur neveikia ryšys, kur labai atsiriboji nuo įprastos kasdienybės ir įprastų vaizdų.“
Laipiojimas po kalnus, pasak Rolando, beveik terapija: „Kai kažkur fiziškai aukščiau palipi, po tų sunkių momentų, persilauži, grįžti, ir atsiranda jausmas, kad viską gali. Jei jau tą iškentėjai, tai ta kažkokia nesėkmė atrodo juokinga. Anksčiau nesuprasdavau, ko žmonės į tuos kalnus lipa kaip bepročiai, bet tai yra ne tik gera treniruotė, bet ir poilsis smegenims, o grįžus turi daug daugiau jėgų ir gyventi, ir dirbti.“
Rolandas pasakojo, kad kartu su žmona nevyksta į daugumai įprastas turistines šalis, o apie kelionę po Europos miestus net nesvarstė. Labiausiai įsimintina šalimi vyras įvardijo Iraną, tačiau nepamiršta ir Gruzijos: joje pora lankėsi 5 kartus. „Mes juokingai keliaujam, kai kuriose šalyse gal net per daug esame buvę, bet kai patinka labai sunku nevažiuoti“, – juokavo Rolandas.
Kelionėse vyras nepraleidžia ir progos pasimokyti: iš Tailando vyras parsiveža idėjų „Awokado“ restoranui, tačiau neslepia, kad patiekalus tenka pritaikyti lietuviams. Pasak jo, lietuviai aštrių patiekalų šiek tiek vengia, todėl autentiškus receptus tenka šiek tiek pakoreguoti.
