Kalbant su Rasa, neįmanoma nesižavėti jos gera nuotaika ir per kraštus trykštančia energija. Tris vaikus užauginusi moteris jau aštuoniolika metų kiekvieną dieną bėgioja, daug keliauja, siuva sukneles ir puoselėja užmiestyje esančią sodybą.
Tačiau daugiausiai laiko ji praleidžia kepdama savo ypatinguosius „braunius“, apie kuriuos, kaip pati juokauja, galėtų kalbėti ištisą parą.
Gaminti mėgo nuo vaikystės
Aistrą kepiniams moteris pajuto būdama vos aštuonerių – tąkart ji iškepė savo pirmąjį „Napaleono“ tortą. Rasa prisimena nuo to laiko niekada nenustojusi suktis virtuvėje ir sako mananti, kad talentą gaminti, greičiausiai, paveldėjo.
„Tai nuo gimimo man įaugę į kaulų čiulpus. Nežinau, kodėl pradėjau gaminti. Gal todėl, kad močiutė labai mėgo tą daryti.
Tik dabar jau sveikata jai nebeleidžia. Tačiau buvau nusiuntusi savo braunį. Paskambinusi sakė: „Rasele, labai skanu“, – šypsosi pašnekovė.
Moteris pasakoja niekada nelankiusi jokių konditerijos kursų ir viską gaminusi iš savo galvoje sukurtų receptų. Būtent taip vieną dieną ir gimė pirmasis šokoladinis Rasos „braunis“.
„Prieš pusantrų metų, žiemą, užsimaniau ko nors labai šokoladinio. O aš nieko negaminu pagal receptą, neieškau internete ir nežiūriu į receptų knygas. Viską pati sukuriu savo galvoje.
Ir tąkart pagalvojau, kad pagaminsiu kokį nors šokoladinį pyragą. Jis išėjo per skystas, bet skonis labai patiko. Vėliau iškepiau vėl, truputį „pagerintą“ variantą, ir nusivežiau į svečius.
Draugės vyras niekada nevalgo saldumynų, bet tąkart suvalgė visą „braunį“. Draugei net neliko paragauti. Jis sakė, kad galėtų šitą „braunį“ valgyti be sustojimo“, – pirmuosius atsiliepimus prisimena vilnietė.
Niekas nežino recepto
Nuo to karto Rasa pradėjo vis dažniau kepti „braunius“. Iš šeimos ir draugų sulaukusi daug gražių žodžių ir paskatinimo nenustoti gaminti, moteris nusprendė, kad savo kepinius galėtų pasiūlyti įsigyti ir kitiems.
„Kai gimė ši idėja, visą naktį nemiegojau: ieškojau informacijos, skaičiau įvairias taisykles, kurių reikia laikytis, gaminant maistą namuose. Ryte pradėjau visiems skambinti, per kelias savaites viską susitvarkiau ir jau metus laiko prekiauju savo „brauniais“, – šypsodamasi pasakoja ji.
Rasa sako per dieną galinti iškepti daugiausiai vienuolika „braunių“, tačiau neatskleidžia, kiek tiksliai laiko užima gaminimo procesas. Pasak jos, kiekviena gamybos detalė yra paslaptis, kurią žino tik ji viena.
„Negaliu atskleisti, net kiek laiko kepa. Niekas nežino recepto ir niekam niekada nepasakysiu, nes jo niekur nėra tokio parašyto. Viską sukūriau pati“, – sako ji.
Moteris pasakoja, kad pati rūpinasi ne tik „braunių“ kepimu, bet ir kitomis verslo detalėmis: „Pati viską supakuoju ir įdedu ranka rašytą raštelį. Visą dizainą taip pat sukūriau pati: tiek dėžutę, tiek savo prekinį ženklą. Mano tėtis yra dailininkas, todėl turiu menininko gyslelę.“
64 „braunių“ rūšys
Rasa pasakoja, kad savo kepinius ji stengiasi gaminti tik iš aukščiausios kokybės produktų ir juose nenaudoja sveikatai žalingų priedų. Todėl, anot moters, jos kepami „brauniai“ labai skiriasi nuo tų, kuriuos galima nusipirkti prekybos centruose.
„Aš labai sveikai maitinuosi ir žiūriu, ką valgau, todėl daug ko negaliu dėti į burną. Tai, kai paskaičiau parduotuvėje esančių „braunių“ sudėtį, supratau, kad negalėčiau įsidėti jų į burną.
Į tokius dažnai dedamas ir kokoso, ir palmių aliejus, ir įvairūs maisto priedai. Pas mane yra aiškūs penki produktai: kiaušiniai, sviestas, kakava, miltai ir cukrus. Jokių priedų. Yra ir keto „brauniai“ – be miltų ir cukraus“, – pasakoja Rasa.
Iš pradžių, tik pradėjusi prekybą, moteris gamino vienos rūšies, klasikinius „braunius“. Tačiau greitai sulaukė prašymų ir pasiūlymų pagaminti įvairesnių skonių. Taip atsirado net 64 „braunio“ rūšys ir šis sąrašas vis ilgėja.
„Turiu draugę, kuri mėgsta mėtinį šokoladą, tai nusprendžiau jai padaryt siurprizą ir iškepti mėtinį „braunį“. Ir ji sakė, kad tai geriausia, ką ji yra valgius. Tuomet atsirado citrininis, vėliau kaimynė paprašė čili „braunio“.
Kita kaimynė paprašė keto – taip gimė „braunis“ be cukraus ir miltų. Vėliau atsirado ir kiti skoniai: žemės riešutų, kokoso, romo, amareto, kavos, bananų, meduolių skonio. Šį paskutinį sukūriau Kalėdoms.
Vieną „braunį“ išvis susapnavau. Galvojau apie apelsininį ir bijojau, kad pamiršiu. Todėl atsikėliau, užsirašiau „apelsinas“ ir nuėjau vėl miegoti“, – juokiasi pašnekovė.
Ragaudavo po kiekvieno kepimo
Rasos teigimu, ji stengiasi apgalvoti visus klientų poreikius, todėl tiek skirtingų „braunių“ rūšių sukūrė tam, kad kiekvienas perkantis turėtų kuo didesnę pasirinkimo galimybę.
„Vienas sportininkas paprašė padaryti baltyminį „braunį“. Tada pagalvojau, kad didelė dalis Lietuvos žmonių netoleruoja laktozės – padariau be jos.
Stengiuosi gaminti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų paragauti. Todėl perkant į dėžutę galima įsidėti dviejų rūšių „braunio“, – dalijasi pašnekovė ir priduria, kad planuoja išbandyti dar kelis naujus pyrago skonius.
Rasa prisimena, kad pradėjusi prekiauti „brauniais“ ji ragaudavo kiekvieną savo kepinį, nes norėdavo įsitikinti, kad viskas išėjo puikiai. Tačiau ilgainiui nerimas dingo ir ji pradėjo pasitikėti savo jėgomis.
„Ragavau ištisus dešimt mėnesių. Dar tik du mėnesiai, kai neragauju, nes receptas visą laiką tas pats. Viską dedu gramas į gramą ir nepergyvenu. Visada žinau, kad šimtu procentų bus gerai“, – teigia „Rasos braunis“ įkūrėja.
Moteris priduria, kad jos „braunių“ galiojimo laikas bet kokiomis sąlygomis yra mėnesis laiko, todėl net ir darbo dienomis nupirktas pyragas savaitgalį bus tokio paties skonio.
Nevadina to darbu
Paklausta, ar matydama vis didėjantį užsakymų kiekį, ji negalvoja plėsti savo verslo, Rasa tvirtai atsako, kad jos planuose nėra minčių apie kepyklėlės atidarymą, nes ji nenori, kad „braunių“ kepimas jai virstų darbu.
„Neplanuoju atidaryti kepyklėlės, nes ir taip vienuolika metų pradirbau su popieriais ir dokumentais, nenoriu grįžti į tą būseną. Man šis procesas yra „kaifas“, aš nedirbu.
Aš atsikeliu penktą ryto tam, kad galėčiau „pakaifuoti“ virtuvėje ir daug žmonių padaryti laimingais. Dabar esu pati laimingiausia per visą savo gyvenimą, nes veikiu tai, ką norėjau veikti ir nevadinu to darbu“, – sako moteris.
Ir nors užsakymų išties netrūksta, Rasa džiaugiasi, kad per šiuos metus nė karto neatsisakė pagaminti „braunio“, nes kiekvienas klientas, norintis paragauti jos kepinių, moteriai yra labai brangus.
„Net jei visai nėra laiko, aš jau geriau miegosiu valanda mažiau, bet iškepsiu visiems, kurie nori“, – sako ji.
Jaučiasi dėkinga vienam žmogui
Už tai, kad šiandien „braunių“ gerbėjų ratas vis labiau plečiasi, Rasa sako visą gyvenimą būsianti dėkinga žurnalistui ir keliautojui Orijui Gasanovui, kuris savo dideliam sekėjų ratui papasakojo apie skaniuosius Rasos „braunius“.
„Esu labai dėkinga Orijui, jo dėka žmonės išgirdo apie mano „braunius“. Su juo susipažinau praeitais metais, būdama Maldyvuose. Ten susirgau koronavirusu ir buvau uždaryta saviizoliacijai. Orijus buvo labai paslaugus, rūpinosi ir atnešdavo įvairių užkandžių.
Vėliau, kai Orijus grįžo iš Egipto, jis irgi buvo uždarytas karantinui. Ir tada aš Orijui nuvežiau lauktuvių, tarp kurių buvo „braunis“. Pamenu, jis man parašė, kad viskas buvo labai skanu, bet „braunis“ – ypatingai.
Tada kitą kartą, kai vėl jam nuvežiau „braunio“, jis išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti mane bei savo „Instagram“ sekėjams papasakojo apie mano „braunius“, – prisimena moteris.
Rasa šypsodamasi pasakoja, kad Orijus tikriausiai yra vienintelis žmogus, išragavęs visus jos „braunius“. Anot moters, jo nuomonė iki šiol jai yra didžiausias įvertinimas.
„Aš visuomet būsiu jam dėkinga. Jeigu tik ką nors naujo pagaminu, iškart vežu jam ragauti. Jis tikriausiai nebenori jau į tuos „braunius“ žiūrėti, bet jam tenka juos ragauti, – juokiasi Rasa. – Aš jo net kartais klausiu, ar jam tikrai dar skanūs mano „brauniai“. Tačiau jis sako, kad tikrai skanūs“, – šypsosi ji.
Turi daug hobių
Ir nors „braunių“ kepimas Rasai yra didžiausias malonumas, moteris taip pat turi ir daug kitų hobių. Darbo dienomis įvykdžiusi visus užsakymus, savaitgalius ji dažniausiai leidžia užmiestyje esančioje sodyboje, kurią jai padovanojo tėtis.
„Dabar sodyba yra išpuoselėta, nors iš pradžių ji buvo „numirusi“ ir ten iki ausų augo žolės. Aš ją tvarkau kiekvieną savaitgalį. Į ten vežamės akmenukus iš Nidos ir aš iš jų klijuoju įvairų grožį.
Praeidami ar pravažiuodami žmonės atkreipia dėmesį, drąsesni sustoja, pakalbina, sako „čia tai menininkų sodyba“, – pasakoja Rasa.
Rasa atskleidžia, kad laisvalaikiu ji taip pat mėgsta siūti sukneles. Savo marčios vestuvėms moteris pasiuvo net devynias sukneles: po tris sau, dukrai ir nuotakai.
„Jaunoji buvo labai patenkinta, išėjo sukurti tokią suknelę, apie kokią ji ir svajojo“, – džiugiai prisimena pašnekovė.
Tačiau, pasak moters, dažniausiai sukneles ji siuva sau ir išimčių, kai ką nors pasiuva kitiems, pasitaiko labai retai.
„Būna draugės paprašo pasiūti, bet nejaučiu malonumo siūti kitiems. Kai siuvau vestuvinę suknelę, aš tikrai normaliai nekvėpavau, man tai kainuoja per daug nervų.
Labai pergyvenu, kad nors milimetras bus ne ten, kur turėtų būti. O sau naują suknelę galiu pasiūti per pora valandų“, – sako Rasa.
Per pusantro mėnesio neteko 40 kilogramų
Moteris taip pat sako neįsivaizduojanti savo gyvenimo be sporto. Ji ypač mėgsta bėgioti ir tą kasdien daro jau aštuoniolika metų.
„Man buvo depresija, todėl vyras paskatino pradėti bėgioti, nes bėgimo metu išsiskiria daug naudingų medžiagų, kurios padeda jaustis laimingam.
Iš pradžių nenorėjau, bet vyras nepasidavė ir vis mane vertė, o dabar negaliu be bėgimo gyventi ir kasdien nubėgu po 12–16 kilometrų.
Anksčiau nubėgdavau po 20 kilometrų, bet „brauniai“ viską pakoregavo ir nebespėju. Tačiau būna dienų, kai nubėgu ir tiek. Praeitais metais iš viso nubėgau 4 tūkstančius kilometrų, šiemet jau beveik 2 tūkstančius“, – dalijasi pašnekovė.
Pažiūrėjus į išpuoselėta figūra galinčią pasigirti Rasą būtų sunku patikėti, kad moteris anksčiau atrodė visai kitaip. Jai jau ne kartą pavyko sėkmingai atsikratyti papildomais kilogramais.
„Kai buvau mažytė, buvau labai apkūni, tada dvylikos metų savaime suplonėjau taip, kad manęs neatpažindavo draugai. O tada su nėštumu vėl priaugau kilogramų.
Kai buvau nėščia, atsipalaidavau, valgiau ką noriu ir kada noriu. Jeigu dabar vėl taip valgyčiau, atrodyčiau kaip tada. Tačiau susiėmiau ir per pusantro mėnesio numečiau 40 kilogramų“, – pasakoja Rasa.
„Braunius“ valgo kasdien
Tris vaikus turinti moteris pasakoja, kad nepageidaujamas svoris sugrįždavo po kiekvieno nėštumo. Tačiau sureguliavus mitybą ir sportuojant, jai greitai pavykdavo sugrįžti į norimą formą.
Atradusi veiksmingą svorio metimo receptą, Rasa sako planuojanti savo paslaptimi pasidalyti su kitomis moterimis.
„Draugės pradėdavo klausinėti, ką aš darau, kaip taip greit numetu tuos kilogramus. Aš joms papasakodavau, padėdavau ir visoms pasisekė numesti svorio.
Todėl dabar turiu dar vieną idėją, bet laiko tiek gyvenime nebėra. Tačiau ateityje galvoju pas save sodyboje padaryti svorio metimo stovyklą“, – planais dalijasi pašnekovė.
Paklausta, ar norint išlaikyti tokią figūrą jai tenka riboti pasmaližiavimus, Rasa juokauja, kad savo kepamus „braunius“ ji valgo kasdien.
„Aš pati negaliu jų atsivalgyti. Galvodavau, kad vėl sustorėsiu, bet ne. Tam ir bėgioju, kad sudeginčiau tas kalorijas. Taip pat sveikai maitinuosi, tai kažkaip pavyksta palaikyti balansą“, – teigia moteris.
Kasmet išvyksta bent į 4 keliones
Dar viena Rasos aistra, apie kurią ji pasakoja su ugnele akyse, yra kelionės. Moteris juokauja, kad dažniausiai dar nespėjusi išsikrauti lagaminų ji jau planuoja kitą kelionę.
„Gyvenu nuo kelionės iki kelionės ir, jeigu nežinau, kada bus kita kelionė, tai negaliu ramiai gyventi. Turiu vėl greitai suorganizuoti kelionę ir tada vėl gyvenimas būna geras.
Visas keliones suorganizuoju pati: užsakau lėktuvus, viešbučius. Vienoje kelionėje, kurią susiplanavome, buvome mėnesį. Aplankėm penkias šalis, turėjom penkiolika skrydžių“, – šypsosi ji.
Moteris pasakoja, kad atsiradęs „braunių“ verslas šiek tiek pakoregavo planus, nes dažniausiai gruodžio mėnesį ji vykdavo į keliones, o pastaraisiais metais šventiniu laikotarpiu tenka paplušėti virtuvėje.
„Gruodžio mėnesį būna daugiausiai užsakymų, nes žmonės perka dovanas, įmonės įsigyja po 50–70 „braunių“, todėl neišeina paatostogauti“, – juokiasi Rasa.
Nepaisant to, moteris sako per metus išvykstanti bent į keturias keliones. Nors Rasa jau yra apkeliavusi nemažai pasaulio, tačiau kol kas jai didžiausią įspūdį paliko Azijos šalys.
„Be galo patiko Mianmaras. Dabar planuojame rudenį skristi į Malaiziją“, – savo planais dalijasi ji.
