Nors sportas ir užima didelę gyvenimo dalį, vilnietei Dovilei tai tik laisvalaikio praleidimo būdas, nes mergina kuria savo verslą bei turi elektroninę parduotuvę.
Mergina sako, kad nuo mažens svajojo turėti savo verslą, o sportą pamilo tikrai ne iškart.
Paskatino draugas
Dovilė prisipažįsta, kad sportuoja ne nuo pat vaikystės: „12-oje klasėje buvo toks laikotarpis, kai sportavau kelis mėnesius, bet niekada nebuvau sporto maniakė. Iš tiesų, netgi bėgdavau iš kūno kultūros pamokų.
Sportas mano gyvenime atsirado studijų metu, bet ir tada sportuodavau tik tam tikrais etapais. Kelis mėnesius sportuodavau, tada motyvacija dingdavo ir panašiai. Rimčiau sportuoti pradėjau, kai susipažinau su savo vaikinu, tiksliau, kai pamačiau jį dalyvaujantį varžybose. Nuo tada, jau porą metų, sportuoju disciplinuotai.“
Aktyvią veiklą mėgo visada
Pašnekovė sako, kad negalėtų pasakyti, kada pamilo sportą, tačiau visada būdavo aktyvi ir mėgo aktyvią veiklą.
„Kai dirbdavau įtemptą, protinį darbą, man visada trūkdavo tos aktyvios veiklos. Tad man sportas buvo tokia veikla, kuri leisdavo paprasčiausiai atsipalaiduoti, pailsėti, atsiplėšti nuo rūpesčių.
Kaip ir minėjau, šiame sporte atsiradau paskatinta vaikino. Po savo varžybų, jis mane pradėjo kalbinti pabandyti, tad pagalvojau, kad gal tikrai norėčiau, juk sportą visada mėgau, mėgau dirbti su svoriais“, – apie pradžią kalba pašnekovė.
Dovilės draugas visada sakydavo, kad mergina turi gerus duomenis ir joje įžvelgia daug potencialo. Tačiau dabartinei čempionei tada kilo abejonių, mergina nežinojo, ar sugebės taip atsiduoti sportui.
„Bet po truputį ta mintis mano galvoje kirbėjo vis dažniau, o ir vaikinas planavo toliau dalyvauti varžybose, tad pagalvojau, kad būtų labai smagu turėti kartu bendrą pomėgį, o ir skatino ta mintis, jog turėsiu šalia žmogų, kuris eina tuo pačiu keliu. Taip ir gimė mintis sudalyvauti varžybose“, – sako Dovilė.
Griežta dienotvarkė
Sportininkės dienoje viskas sukasi aplink sportą. Rytas prasideda sporto sale, pozavimo treniruotėmis.
Per dieną būtinai turi būti penki valgymai, tad Dovilė visą laiką žino tą valandą, kurią turi pavalgyti: „Tiesą pasakius, mintys visą laiką sukasi apie varžybas, netgi telefone turiu nustatytus žadintuvus, kurie primena, kad reikia pavalgyti. Nors iš tikrųjų jau ir pats organizmas pripratęs prie tokio režimo.
Treniruotės trunka apie 2-2,5 valandos. Žinoma, į tai įeina tempimo pratimai, masažas. Taipogi, mano rytas visada prasideda nuo vaizdo įrašo siuntimo treneriui. Jis žiūri kaip kinta fizinė forma, pataria, ką reikėtų pakoreguoti mityboje ar sporto programoje. Tad iš tikrųjų pirma mintis atsikėlus būna tokia: „Turiu nusiųsti savo formas treneriui.““
Dovilė neslepia, kad galėtų lengviau įvardinti tai, ką gali valgyti, negu tai, ko negali. Pasak pašnekovės, mityba – sporto pagrindas: „Kai ruošiamės varžyboms, turime mitybos planą, kurio reikia labai griežtai laikytis, nes iš esmės mityba yra pagrindas. Iš tikrųjų nieko negaliu suvalgyti daugiau, negu parašyta plane.“
Pora turi visada sverti savo maistą, tačiau sako, kad kitaip gyvenimo jau ir nebeįsivaizduotų.
„Kartais, kai treneris peržiūri formas, jis leidžia suvalgyti picą ar mėsainį, bet saldumynų vis tiek negalima. Per visą pasiruošimo laikotarpį griežtai negalima vartoti cukraus, tik jau pačią varžybų dieną, prieš lipant ant scenos, galima valgyti bandeles, kruasanus ir panašiai“, – apie mitybą pasakoja mergina.
Lietuvos čempionė
Sportininkė Lietuvos čempionate laimėjo pirmąją vietą, o Europos – antrąją. Pati sako, kad pergalės motyvuoja geriausiai.
„Sakyčiau, kad šitos pergalės suteikė labai daug motyvacijos. Man jos buvo labai netikėtos, lipau ant scenos su ta mintim, kad lipu ne varžytis, o pasimėgauti, kadangi jau buvau atidavusi labai daug savęs“, – sako Dovilė.
Nors laimėjimai įkvepia, mergina prisipažįsta, kad tik nulipusi nuo scenos skuba tikrinti vaizdo įrašų: „Pirmas dalykas, kurį noriu padaryti laimėjusi, tai pasižiūrėti vaizdo įrašą ir pamatyti, ką dariau ne taip. Tas savęs analizavimas nedingsta ir laimėjus. Aišku, kaip jau sakiau, pergalės jausmas labai smagus ir visada daugiau motyvacijos išlieka, kai laimi, o ne kai pralaimi.“
