Pasak moters, dar paauglystės metu jai tekdavo susidurti su galvos skausmais, tačiau jie buvo nestiprūs ir neilgi, o migrena pradėjo ją kamuoti besimokant universitete, maždaug 2009 metais.
Diana pasakoja, kad bandė tirtis ir nustatyti tikslią priežastį, kodėl ją užklumpa galvos skausmo priepuoliai.
„Bandėm tirtis, kreipėmės pas gydytojus, gulėjom ligoninėje. Galiausiai priepuoliai pastiprėjo taip, kad atsidurdavome priimamajame. Tokiu būdu susipažinome ir su dalimi Santaros klinikų neurologų. Viena gydytoja buvo paskyrusi vaistus migrenos profilaktikai, kurie yra susiję su pulso ir širdies veiklos sureguliavimu, tai tie vaistai tam tikru laiku tikrai padėjo“, – teigia moteris, tačiau priduria, kad per savaitę bent tris kartus susiduria su tokiu galvos skausmu, nuo kurio net pykina.
Diana sako, kad dažniausiai ji išgirsta siūlymą susitaikyti su šia liga, nes iki galo jos išgydyti neįmanoma. Ji teigia jau praradusi viltį ieškoti naujų gydymo būdų: ji tyrėsi magnetiniu rezonansu, buvo bandoma nustatyti ar migrenos priepuoliai nėra iššaukiami tam tikrų maisto produktų. Vienu metu moteris, išbandė net ir netradicinės medicinos būdus.
„Ta, tikru metu, gulint ligoninėje su ta pačia migrena, susipažinau su moterimi, kuri bendravo su japoniškų produktų platinimu užsiimančiu žmogumi, mediku. Teko lankytis pas jį, bet jo skirti vaistai irgi nepadėjo“, – apgailestauja moteris.
Dėl galvos skausmo – į Dzūkiją
Migrena smarkiai apribojo Dianos gyvenimą. Baigusi universitetą moteris gavo pasiūlymą dirbti vienoje žymiausių teisės kontorų, tačiau liga trukdė visiškai atsiduoti darbui ir savaitgaliai po įtemptos darbo savaitės tapdavo kančia.
„Kai aš baiginėjau studijas, mokiausi magistre, buvau pirmūnė. Gavau pasiūlymą dirbti vienoje žymiausių teisės kontorų, bet maždaug po metų supratau, kad yra dar ir savaitgalinė migrena. Kai savaitę įtemptai dirbi, o savaitgalį atkrenti. Aš supratau, kad aš tapau robotu, kuris namuose tiesiog guli su kompresu.
Atsisakiau visų karjeros galimybių, o jas turėjau tikrai puikias, bet teko atsisakyti. Teko save apriboti, susirasti darbą valstybinėse institucijose, kur darbas ne toks įtemptas ir buvo ramiau“, – portalui tv3.lt pasakoja moteris.
Tai nebuvo vienintelis pokytis, kurio priežastimi tapo migrena. Gimus pirmagimiui Diana pakeitė ir gyvenamąją vietą. Moteris Vilnių iškeitė į Dzūkijos krašto ramybę, nes, pasak jos, šeimos laimė priklauso nuo mamos laimės. Tačiau toks pokytis vis tiek neatnešė laukto rezultato: moterį vis dar kankina smarkūs migreninio galvos skausmo priepuoliai.
„Migrena vis tiek užpuola dėl nežinia kokios priežasties. Dabartiniame darbe ji dabar irgi labai varžo. Realiai ar esu po priepuolio, ar išgėrus vaistų, man sako, kad primenu ežiuką rūke. O aplinkiniai nieko nesupranta, o ir išeiti iš darbo nėra galimybių“, – teigia su migrena kovojanti moteris.
Skausmas nebūna netikėtas
Diana pasakoja, kad migrenos priepuoliai nebūna netikėti – dažnai atsibudusi ryte ji jau jaučia skausmą, kuris pamažu išauga į tokį, kurio nebeįmanoma iškęsti.
„Gali atsibusti ryte ir žinoti, kad tau skauda. Tai toks lengvas skausmas nuo kaklo iki galvos. Vėliau jis pasiekia savo piką ir būna toks, kad aš negaliu nei kalbėti. Nuo to skausmo norisi užsidaryti ir gulėti kažkur, kur niekas tavęs netrukdytų, ramybėj ir tyloj. Nejudėti ir nekalbėti, nes net pykina nuo to skausmo“, – savo patirtimi dalinasi portalo tv3.lt pašnekovė.
Didžiausia kliūtimi migrena tampa vaiko auginime. Kai Diana žindė vaiką, ji negalėjo vartoti vaistų nuo skausmo, tad tekdavo iškęsti užklupusį skausmą, o tai nebuvo paprasta.
„Išgyvenimai per pirmą nėštumą ir vaikui gimus, labai varžo interesus planuoti antrą vaikelį, nes viską išgyventi iš naujo tikrai nesinori. Ačiū Dievui, kad buvau tarp tų sėkmingųjų, kurioms pastojus dingo migrena. Buvo maždaug metai, kada aš nesirgau migrena, gyvenau visavertį gyvenimą ir mėgavausi tuo.
Bet migrena grįžo ir tekdavo kęsti sukandus dantis, nes negalėjau gerti vaistų dėl žindymo. Buvau kaip robotas. Pažindai vaiką, išveži į lauką ir meldiesi, kad vaikas tuo metu užmigtų arba kvieti vyrą iš darbo, kad grįžtų, nes aš jau nebeiškenčiu. Taip atrodė tas laikotarpis gimus vaikučiui, kol vaikas atsisakė pieno ir galėjau vėl pradėti vartoti vaistus“, – pasakoja Diana.
Gali pranašauti apie kitas ligas
Gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras Jokūbas Fišas pasakoja, kad migrena yra viena iš seniausiai aprašytų ligų: apie ją buvo rašoma dar Senovės Egipte. Migrena yra priepuolinis galvos skausmas. Jis būdingas maždaug 20% moterų ir 10% vyrų. Gydytojas teigia, kad kartais galima numatyti kylantį priepuolį.
„Kartais būna vien tik skausmai, o kartais jie turi tokius pranašus, vadinamus aura, vėjo dvelktelėjimu. Tai gali būti pamirguliavimas prieš akis, rankos nutirpimas, kalbos sutrikimas arba išvis regos apakimas, o po to tas dvelktelėjimas, ta aura praeina ir prasideda galvos skausmas, kuris gali tęstis nuo poros valandų iki keleto dienų. Charakteringa, kad tas periodinis galvos skausmas būna vieno tipo, toks panašus pas žmogų ir kartojasi lygiai taip pat“, – sako gydytojas.
Migrena gali būti ir savarankiška liga, ir kitos, sunkesnės ligos, simptomas. Migrena padažnėja lytinės brandos metu, vidutiniam amžiuj ji pasiekia apogėjų ir su metais ji mažėja. Pasak mediko, pagrindinis skirtumas tarp migrenos ir įtampos sukelto galvos skausmo yra jo stiprumas ir trukmė.
„Šita liga yra tokia savarankiška liga, ji skiriasi nuo įtampos galvos skausmo, kuris paprastai yra toks bjaurus skausmas, tačiau žmogus gali eiti ir dirbti, dalyvauti gyvenime, žmonės kenčia, o migrena, kai užklumpa, jis jau nelabai begali ką: taip stipriai skauda, kad kartais pykina, pila prakaitas, žodžiu, taip negera yra, kad jis nori tiesiog įlįsti į kampą ir tiesiog tūnoti. Visi garsai dirgina, kvapai dirgina, šviesa dirgina – tokia bjauri liga“, – priduria neurologas J. Fišas.
Mokslininkų nesutarimas
Gydytojo teigimu, migrena dažnai yra paveldima, o jos priepuolius sukelti gali įvairiausios priežastys: dietos pokytis, stresas, ilgas buvimas saulėje. Mokslininkai dar nesutaria ar migreną sukelia kraujotakos sutrikimai, ar centrinės nervų sistemos disfunkcija, nes ši liga turi sąsajų su abiem surikimais.
„Nemažas procentas migrenų komplikuojasi insultu, apie 3%, tai jau rimtas smegenų kraujotakos sutrikimas. Iš esmė, migrena yra kraujotakos sutrikimas, bet yra neurogeninė teorija, kur pirmoje vietoje ne kraujotakas sutrikimas, o centrinės nervų sistemos disfunkcija, tam tikrų cheminių medžiagų apykaitos sutrikimas: serotonino, triptofano, žodžiu, tokių neuromediatorių. Už tai vaistus, kuria taip, kad jie veiktų tuos neuromediatorius“, – aiškina medikas.
Skausmą sukelia ir įtampa
Pasak J. Fišo, žmonės gali maišyti galvos skausmą, kurį sukelia įtampa, su migrena. Toks skausmas dažniausiai užklumpa savaitgaliais ar po įtempto darbo.
„Jis (savaitgalio skausmas – aut. pastaba) dažniausiai yra susijęs ne su migrena, o su įtampos skausmu, kuomet visą savaitę žmogus įsitempęs. Aišku, čia gali būti kitų nuomonių, bet mano nuomonė yra tokia, kad jis visą savaitę yra įsitempęs, mobilizuotas, dirba, kovoja ir vakare atsipalaiduoja. <...> Atsipalaidavus išlenda galvos skausmas ir jis greičiausiai yra ne migreninis, o įtampos galvos skausmas. <...> O kodėl tas skirstymas yra svarbus: nes gydymas, kai kuriais atvejais, skiriasi. Jeigu tu vieno galvos skausmo rūšies metu duodi vienus vaistus, tai kito metu – gali tik pabloginti“, – teigia gydytojas.
Neurologas nurodo, kad tais atvejais, kai migrenos priežasčiai nustatyti nėra skiriami papildomi tyrimai, kovai su šia liga užtenka ir nuskausminamųjų vaistų. Tam užtenka ir pačių paprasčiausių vaistų: paracetamolio ar ibuprofeno. Taip patpadeda ir paprasčiausias atsipalaidavimas, buvimas patalpoje, kurioje nėra išorinių dirgiklių.
„Kai kuriais atvejais, jeigu šitie vaistai nepadeda arba atvejai dažnai kartojasi ir tirdami nerandame kažkokios neurologinės patologijos, tada naudojami specifiniai vaistai priepuoliui nutraukti, vadinami triptanai. Na, o tolimesnė eiga yra leidžiami vaistai: botulinas ar visiškai nauji preparatai migrenai, bet tai ne plačiam ratui prieinamos priemonės, šiuos dalykus gali skirti tik gydytojas“,– teigia J. Fišas.
Medikas pataria, kad pirmiausiai reikėtų išsitirti ar jaučiama migrena nėra kitos, sunkesnės, ligos simptomas ir tuomet bandyti susikurti sau tinkamo gydymo ritualus.
„Visų pirma reikėtų išsitirti ir pamatyti, kad nėra nieko blogo, antra – surasti savo prevencinio elgesio modelį, kad nekiltų tie priepuoliai, pavyzdžiui, sūrio nevalgyti, trečia – vartoti mažiausiai kenkiančius vaistus, mažiausiomis dozėmis, kurios nuimtų priepuolį to galvos skausmo, o kai kuriais atvejais kreiptis būtinai ir naudoti jau specifinį gydymą. Daugelis žmonių dažniausiai kreipiasi jau išsivysčiusiose šalyse, jie būna ištiriami ir jiems būna skiriamas gydymas ir jie puikiausiai tą migrena valdo. Ji jų, taip sakant, nesuraito“, – sako neurologas.
