Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakoj pats Valerij, viskas prasidėjo per Naujuosius metus, kuriuos švęsdami su šeima pradėjo galvoti norus. Tačiau prabėgus vos porai savaičių po šventės, sukrėtė išgirsta diagnozė – vėžys. Dabar vyras šypsosi ir gyvena pilnavertį gyvenimą, tačiau savo istoriją pasakoti vis dar nelengva.
Praėjus porai savaičių – skaudi žinia
Vyro Naujųjų noras buvo paprastas – numesti kelis kilogramus, nededant per daug pastangų. Noras, kaip pats šypsodamasis sako, labai paprastas, bet daugiau ir nenorėjo, nes ir šeimą, ir darbą turėjo.
„Visa istorija prasidėjo per Naujuosius metus, kai aš švenčiau su savo šeima, buvo 2020 metai ir dar aš prisimenu tą vakarą, mes pradėjom norus galvoti. Ir po to mano vaikas klausia: „Ar tu sugalvojai norą?“. Ir mes pasidalinom. Iš tikrųjų, mano noras buvo numesti penkis kilogramus, bet smarkiai, sakykim, aš nedirbčiau, jie patys nueitų. Toks juokingas, kaip ir vaikiškas noras, bet daugiau viską turiu – darbą, namą, šeimą, viskas kaip ir gerai“, – prisimena pašnekovas.
V. Krasockij niekad neturėjo žalingų įpročių, sportavo ir gyveno aktyvų ir sveiką gyvenimą, kai, prabėgus vos dviem savaitėms nuo Naujųjų, lyg perkūnas iš giedro dangaus pečius prislėgė vėžio diagnozė.
Kaip pasakoja vyras, jokių simptomų nejautė – kad kūne susidarę augliai sužinojo pas savo gydytoją, pas kurį kiekvienais metais lankydavosi profilaktiškai.
„Sausio 14 dieną man nustato diagnozę – vėžys. Sudėtingumas buvo tame, kad tai buvo trijų rūšių vėžys. Vienas iš jų karcinoma, kuris pakankamai agresyvus.
Kai tą sužinojau, man skyrė operaciją už trijų dienų ir po to skyrė chemoterapiją. Aš buvau visiškai sutrikęs, nes aš sveikas žmogus, negeriantis, nerūkantis, sportuojantis, tai man buvo šokas“, – pasakojo vyras.
Pasidomėjęs apie savo diagnozę daugiau, jis suprato, kad galimai liko visai nedaug, todėl pradėjo sudarinėti sąrašą dalykų, kuriuos dar turi suspėti, jeigu vėžys pasiglemš gyvybę.
Susidūrė su sunkumais
Toliau sekė ilgas gydymo procesas, vyrui skirta chemoterapija – šis laikotarpis buvo sunkus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Net ir dabar, nuvykus patikrinimams, vyrą pykina, pats organizmas taip reaguoja į aplinką:
„Chemoterapija išvis yra sunkiausias išbandymas, kokį tik patyriau gyvenime. Visų pirma, tai yra psichologinis dalykas, nes pasirodo būti šitoj aplinkoj ir matyti žmones, kurie kovoja su vėžiu 10, 15, 20, net 40 metų, tai yra žiauru. Ir tu supranti, kad, vienas dalykas, tu gali ilgai kovot, kitas dalykas – gali ir nelaimėt.
Chemoterapijos metu buvo turbūt sunkiausias išbandymas, kad plaukai nuslinko, čia viena bėda, bet buvo labai sunku ir tas skausmas nesibaigdavo nuolatos, čia buvo sunkiausia. Tu atsikeli su skausmu, eini miegot su skausmu. Tu nejauti skonio visiškai, valgai kaip plastmasę, tau reikia pažiūrėt į tą maistą, kurį valgai. Nuolatinis vėmimas, svorio praradimas, reikia įsigyti priedų visokių, kad pavalgyt ir neprarast svorio.“
Organizmas vis silpo, nuslinko plaukai, krito svoris, emociškai buvo labai sunku. Valerij pasakoja, kad susirgus gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, pasikeitė visos vertybės, o skaitydamas knygas suprato, kad kartais gyvenimą švaistė be reikalo.
Vienas apsilankymas pas specialistus tapo lemtingu – įprastai suaugusio sveiko vyro kraujyje trombocitų kiekis siekia 250-400 tūkstančių, o pas Valerij jų tebuvo 12 tūkst. Trombocitų kiekio papildyti, juos reikia atstatyti natūraliais būdais.
„Buvo vienas toks atvejis, mano chemikas, taip galima pavadinti, prieš chemiją dar visada ima kraujo tyrimus. Ir atėjęs pirmadienį jis paima kraują, laukiu tris valandas, nes per tiek ateina atsakymas ir tada sprendžia, leist chemiją ar neleist. Ir jis pamato, kad trombocitai yra žemutiniam taške, tik 12 tūkst. ir jis įspėja, kad žiūrėk, tai yra riba, reikės tave guldyti, kur esi visiškai izoliuotas nuo viso pasaulio. Sako, tau bet koks įbrėžimas, bet kas yra lygu mirčiai ir turbūt reikės tave guldyt. Sakiau palaukit, galima, aš rytoj ateisiu ir mes pažiūrėsim, koks bus mano rezultatas“, – prisiminė vyras.
Atsakymą rado knygose
Tačiau būtent tuo metu į jo rankas pakliuvo Joseph Murphy knyga „Jūsų pasąmonės galia“, kurioje aiškinama, kad žmogus mintys turi labai didelę įtaką, tad po minėtojo įvykio paprašęs, kad galėtų ateiti kitą dieną, pritaikė tai, ką perskaitė knygoje.
„Sakiau palaukit, galima, aš rytoj ateisiu ir mes pažiūrėsim, koks bus mano rezultatas trombocitų. Gavosi taip, kad tuo metu aš dar skaičiau ir praktikavau tokią knygą „Jūsų pasąmonės galia“. Jis ten aprašo, kad žmogus užmiegant arba atsikeliant, kai jis yra visiškai atsipalaidavęs, ką jis galvoja, mąsto daro įtaką savo pasąmonei ir mūsų sąmonė reaguoja į tai, mes galim save įtikint dėl bet kurio dalyko.
Aš, žinodamas šiuos dalykus, grįžęs namo visą pirmadienį gulėjau ir sau kalbėjau, kad mano trombocitai auga, imunitetas stiprėja ir panašiai. Nu, aišku, žmona truputį kreivai žiūrėjo, kad su savo mokslais išprotėsiu, bet palaikė mane“, – su šypsena pasakojo pašnekovas.
Kitą dieną, vėl apsilankius pas gydytoją, visi liko šoke – nuo 12 tūkst. trombocitų kiekis pakilo iki 112 tūkst. Nei chemoterapijos gydytojas, nei kraują ėmusi medikė negalėjo tuo patikėti, o pats V. Krasockij suprato, kad žmogaus mintys gali daug daugiau nei galime įsivaizduoti:
„Antradienį ateinu pas daktarą, priduodu kraują, vėl laukiu tris valandas, jis pakviečia mane, sako: „Ką tu valgei vakar? Ką tu darei?“. Aš jam pasakoju tą istoriją, kad yra knyga ir panašiai, jis sako supratau, tai nevisai normalu, bet rezultatas yra 112 tūkst. trombocitų. Sakau gerai, tai šaunu, suveikė. Ne, sako, nesuveikė, netikiu, reikia pakartot tyrimą, nes tikriausiai tai yra klaida, neįmanoma per tokį trumpą laikotarpį tiek atstatyti trombocitus, per vieną vakarą. Čia neįmanomas dalykas, aš pragmatikas, taip nebūna, kartojam tyrimą. Na gerai, aš grįžtu atgal vėl pas tą moterį, kuri ima kraują, pasakoju tą pačią istoriją, ji juokiasi, sako: „Aš suprantu, aš jau 30 metų kraują imu, paprastai taip nebūna, bet klaidos irgi nelabai būna. Bet patikrinam ir pažiūrim“.
Laukiu tris valandas ir rezultatas toks pats. Grįžtu vėl pas gydytoją, klausiu, ar įsitikino manim, o jis sako nelabai žinok, aš taip spėju vakar klaida buvo. Bet kokiu atveju, man jo įtikint nepavyko ir jis liko pragmatiku ir nepatikėjo, bet chemiją leido ir aš toliau gydžiausi. Bet aš jau žinojau, kad aš turiu galios ir turiu galimybę daryti įtaką savo sveikatai ir savo imunitetui.“
Tačiau itin svarbu, kad žmogus nuoširdžiai tikėtų savo pasąmonės galia, nes vos menkiausia abejonė ir rezultato pasiekti nepavyks. Taip, savo pasąmonės galia, vyras išsigydė ir skaudančius kelius – nebeprireikė injekcijų.
Liga padėjo rasti naują gyvenimo kelią
Po maždaug 9 mėnesių po to, kai sužinojo diagnozę, Valerij išgirdo, kad liga perėjo į remisiją, ką galima prilyginti kone stebuklui – tai nutinka vos 3 procentams sergančiųjų. O dabar su šypsena prisimena savo Naujųjų metų sugalvotą norą ir atėjusį supratimą, kaip atsargiai reikia svajoti.
„Po to jau vaikas man priminė, nes iš viso numečiau apie 12 kilogramų per visą tą laikotarpį, tai vaikas priminė po to ligoninėj, sako: „Žiūrėk, tėveli, tavo noras išsipildė, net daugiau numetei nei norėjai“. Tada prisiminiau ir išsigandau – kaip atsargiai reikia norus galvoti, nes jie gali išsipildyt ne taip, kaip mes norim.
Rugsėjo mėnesį gavau patvirtinimą, kad esu sveikas ir išeinu į remisiją ir labai mažas procentas, man rodos, tik 3 proc., kurie išeina į remisiją per tokį trumpą laiką. Dar turint omeny, kad mano triguba diagnozė buvo, tai yra kaip stebuklas, nes paprastai žmonės yra apatijoj, diskomforte ir psichologiškai išgyvent buvo labai sunku vien patį faktą, kad tau vėžys, dar pasirengti kovai, kad ilgam, tai nėra trumpalaikis reiškinys“, – kalbėjo V. Krasockij.
Susirgus gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, pasikeitė vertybės, viskas gyvenime susidėliojo į savo vietas. Tačiau nesusipratimas su draudimo kompanija atnešė į kasdienybę atnešė dar daugiau naujų vėjų:
„Aš, kaip sportininkas, visada turėjau draudimą ir tas įvykis pakeitė mano gyvenimą. Paskutinius 10 metų aš vadovavau skirtingoms įmonėms, buvau vadovas ir tikrai sėkmingas, man pavykdavo auginti įmones, uždirbti daugiau pelno. Kai susirgau, kreipiausi į draudimą ir, pasirodo, dėl kažkokių išlygų man draudimas neišmokėjo.
Aš nuliūdau, bet sutikau moterį, dirbančią vienoj kompanijoj, pakvietė į nepriklausomų ekspertų konsultantų komandą, sakė: „Žiūrėk, ateik, išsiaiškink pliusus minusus ir tu galėsi įspėti žmones nedaryti klaidų, kurias padarei pats“, – apie pasikeitusią veiklą pasakojo pašnekovas.
Pradėjęs labiau gilintis, Valerij suprato, kokias klaidas padarė pats ir pasimokęs iš jų konsultuoja asmeniniais finansiniais klausimais fizinius ir juridinius asmenis įmonėje, kad neliptų ant to paties grėblio, ant kurio pataikė pats:
„Važiuoju ir bendrauju su žmonėm, su įmonių vadovais, pasakoju apie tuos niuansus, visų pirma apsaugau juos, jų darbuotojus. Iš tikrųjų, aš manau ir man sako klientai, kad galbūt tas įvykis paveikė labai nuoširdžiai įspėti ir paaiškinti visus niuansus ir skirtumus ir atnešti didžiausią naudą, kad žmonės nepadarytų klaidos, priimtų teisingą sprendimą ir turėtų didžiausią naudą.“
Psichiatras: psichologinis aspektas išties padeda
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, jog tame tikrai yra tiesos – yra įrodyta, jog psichologinės, dvasinės praktikos padeda sveikti. Tiesa, svarbus aspektas, jog būtų taikomas ir biologinis gydymas.
„Labai didelis skirtumas, ar žmogus gydosi ir pagrindiniais metodais ir šalia taiko kažkokius papildomus ir pasveiksta ar žmogus sako, kad jis, tarkim, ligą nugalėjo tik kokiomis meditacijomis, čia labai didelis skirtumas“, – aiškino psichiatras.
Tuomet, kai sergančiam žmogui yra taikomas gydymas vaistais, operacijomis ar įvairiomis medicininėmis terapijomis, psichologinis aspektas tampa svarbiu gijimo eigos aspektu, taip pat kaip ir socialinis:
„Viskas kaip ir aišku, viskas yra absoliučiai logiška, nes žmogus yra iš tiesų biopsichosocialinė būtybė. Vadinasi, yra biologinis, psichologinis ir socialinis komponentas. Kiekvienos ligos gydyme, ar tai būtų, sakykime, psichiatrijoje, tas ypatingai svarbu. Mes lygiai tą patį darom – skiriam gydymą psichiatrijoje medikamentais, kaip biologinė terapija, toliau eina psichoterapija kaip psichologinis ir įvairios socialinės veiklos.
Su kitų ligų gydymu yra lygiai tas pats. Jeigu žmogus veikia visus savo faktorius – ir biologiškai gydosi vaistais, onkologijoje operacijomis ar spindulinėmis terapijomis ir šalia jis dar naudoja savo organizmui dvasines terapijas, be abejo, tas padeda. Čia nieko stebėtino, dabar praktiškai daugumoj onkologijos klinikų dirba psichologai, yra įvairios grupės žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis. Tas dalykas, be abejo, vienareikšmiškai pasiteisina.
Seniai žinomi dalykai, nieko naujo – tiesiog ta psichologinė terapija, psichologinė dalis gali būti per specialistus, profesionalus, gali būti įvairios meditacijos, relaksacijos. Visa tai padeda, jeigu eina kompleksas.“
Socialinis faktorius – žmogui sergant taip reikalingas aplinkinių palaikymas. M. Marcinkevičius sako, kad itin svarbi yra šeima, jos buvimas šalia ir palaikymas sunkią akimirką. Taip pat čia suveikia ir žmogaus supratimas, kad jis yra reikalingas – tai padeda įveikti ligas.
Yra įrodyta, kad žmonės, kurie turi socialinį palaikymą šeimoj, kažkokioj bendruomenėj galų gale, kada jie jaučiasi reikalingi savo šeimai. Dažnai žmonės taip ir sako, kad aš dar negaliu numirti, aš turiu, kad vaikai baigtų mokyklą, studijas, dar kažką. Socialinis komponentas, suvokimas, kad tu esi svarbus, palaikymas – tai irgi yra svarbu. Šeimos palaikymas arba žmogaus norėjimas kažką dar padaryti, svarbus tas socialinis komponentas. Yra tyrimai, yra įrodyta, kad tai irgi duoda gerus rezultatus“, – aiškino specialistas.
Psichiatras pabrėžia, kad minčių, pasąmonės galia suveikia tik tada, jei yra pritaikomi visi trys minėti komponentai – gydymas medikamentais ar operacijomis, teigiamos mintys ir palaikymas iš aplinkos:
„Visi šie trys komponentai, jeigu jie veikia kartu, yra labai gerai. Yra blogas variantas, kada žmogus pasirenka tik vieną. Mes žinom atvejų, kada žmonės atmeta tradicinę biologinę terapiją, tradicinę mediciną ir gydosi kokiomis meditacijomis, ekstrasensais ir panašiai. Tada pasekmės būna liūdnos.“
manau čia ką tas žmogus kalba yra teisybė.
