Nors vaikinas aktyviai bėgioja dar gana neseniai, tačiau jau pradėjo burti muzikinius bėgimus pamėgusių entuziastų bendruomenę ir ruošiasi dideliems pasauliniams bėgimo iššūkiams. Žinoma, visur kartu su juo saksofonas.
„Bėgimas visą gyvenimą yra su manimi, tačiau be didesnio nuoseklumo. Aktyviau tuo užsiimu nuo 2020 metų vasaros.“
Du hobius sujungė į vieną
Didelę savo laiko dalį Žygimantas atiduoda muzikai. Nors koncertų saksofonistas rengia vis mažiau, daug jėgų ir energijos atiduoda verslui – muzikinei programėlei, kurioje žmonės mokosi groti įvairiausiais instrumentais.
„Šiuo metu visą savo laiką investuoju į programėlę. Kiekvieną dieną tenka darbuotis su nuostabiais pasaulio muzikantais, grojančiais ir grojusiais su tokiais atlikėjais kaip David Bowie, Selena Gomez, Jamala ir kitais.
Žinoma, daug gyvenimiškosios patirties sukaupiau ir grojant įvairiuose koncertuose. Jų buvo labai daug ir įvairių. Vieni įdomiausių koncertų – žymaus Belgijos milijardieriaus Michaelo Gheysenso ir Charlottes De Knibber vestuvėse ar pasirodymai tūkstantinėms minioms Saudo Arabijoje. Pamačius žmonių įsitraukimą pagalvojau, kad gal verta pamėginti padaryti dar kažką įdomiau.“, – pasakojo Ž. Skvarčevskis.
Pirmąjį kartą bėgti grojant saksofonu vaikinas sugalvojo per 2019 metų Kalėdas. Pabandęs sujungti šias dvi veiklas, pastebėjo, jog ir jam pačiam, ir aplinkiniams tai pakelia nuotaiką ir suteikia jėgų.
„Pirmą kartą taip dariau per Kalėdinį 2019 metų bėgimą. Pamačiau, kad žmonėms tai labai smagu. Nesu matęs, kad kas nors taip darytų iš viso. Pagalvojau, bus toks įdomesnis konceptas pasaulinėje prizmėje. Ši veikla neturi finansinės paskatos, tiesiog dalykas iš širdies, kuris teikia džiaugsmą ir man pačiam. Kol kas bėgimų nedaug, bet patirtys unikalios. Tarkim, Smiltynės bėgimas, kuriame bėgant paplūdimiu galėjau džiaugtis vienu metu tiek aktyviu laisvalaikiu su žmonėmis, tiek ir neapsakomo grožio gamta“, – kalbėjo pašnekovas.
Vaikino teigimu, toks bėgimas tampa tikru malonumu, o ne kančia: „Tai bėgimas ne dėl pirmos vietos, o savo malonumui. Bėgi visai kitokia nuotaika, o muzika suteikia kažkokį terapinį poveikį, kai jauti tą pulsavimą ir bendruomeniškumą.“
Bėgant prireikia pagalbos
Vienas Ž. Skvarčevskis bėgti negalėtų. Tam, kad bėgimas būtų malonus ir muziką girdėtų visi aplinkiniai, jam prireikia pagalbos – vienas ar keli žmonės bėga kartu tam, kad galėtų nešti kolonėlę.
„Bėgimo neįsivaizduočiau be trenerio pagalbos. Sutvirtėti ir pasiruošti bėgimui man padeda mano treneris Gintas Petrikas, su kuriuo planuoju bėgti ir ateities bėgimuose. Taip pat, kitas mano komandos narys, jau bėgęs su manimi varžybose, ultramaratonų bėgimų laimėtojas Ruslanas Seitkalijevas“, – pasakojo Ž. Skvarčevskis.
Kiekvienas bėgimas turi savo muzikinę temą. Paskutinį kartą jis vyko su repo muzika, tačiau vaikinas teigia, jog turi platų dainų repertuarą ir stengiasi taikytis prie aplinkos, kai pajaučia, kokia muzika joje tinkamiausia. Toks bėgimas tampa tikru vakarėliu.
„Tai visai nauja sritis. Stebiu, kas patinka man ir aplinkiniams, klausiu nuomonės ir derinu dainas. Aš turiu gana didelį dainų repertuarą, todėl lengvai improvizuoju pagal situaciją. Kadangi bėgimas sudaro distancijas vieni tarp kitų, tai galima turėti puikų vakarėlį per atstumą.“
Tiesa, vaikinas prie aplinkos pritaiko ne tik dainas. Pavyzdžiui, stengiasi nepažadinti mažų vaikų, pro kuriuos bėga.
„Labai įdomu buvo, kai bėgom su kolegom, draugais, kurie padėjo man. Stengėmės prisiderinti prie aplinkinių. Jei matom, kad eina pro mus žmonės su miegančiais vaikais, tuomet tyliname muziką. Tiesiog bandai prisiderinti ir prie vakarėlio, kuris jau vyksta aplink tave“, – kalbėjo pašnekovas.
Pašnekovo teigimu, aplinkinius jo veikla pradžiugina ir pakelia jiems nuotaiką: „Kol kas žmonės labai džiaugiasi. Sulaukiu gana daug dėmesio. Visi filmuoja, mojuoja ir džiaugiasi.“
Bėgimas su saksofonu reikalauja tinkamo pasirengimo
Bėgimas ir grojimas saksofonu atrodo sunkiai suderinami, tačiau Ž. Skvarčevskiui tai puikiai pavyksta. Tiesa, tam reikia nemažo pasirengimo.
„Čia yra įgūdžio klausimas, nes atiduodi visą deguonį saksofonui, bet dar turi palikti bėgimui. Tai tiesiog turi būti suderintas kvėpavimas. Jeigu paprastas saksofonistas arba paprastas bėgikas pabandys, tai viskas nesigaus iš karto. Reikia daug treniruotis. Taip pat labai džiaugiuosi, kad ruoštis treniruotėms protingai padeda treneris, jo priežiūra padeda išvengti traumų ir greičiau tobulėti“, – kalbėjo vaikinas.
Nepakanka treniruoti vien raumenų. Bėgant su saksofonu itin svarbi širdies veikla ir sveiki, tvirti plaučiai, kad pavyktų ir bėgti, ir groti vienu metu.
„Turi ne vien kojas lavinti, bet ir plaučių tūrį, daug dirbti su širdimi, kad sugebėtum paskirstyti krūvį. Labai svarbus fizinis pasirengimas“, – pasakojo Ž. Skvarčevskis.
Tiesa, ne visos vaikino treniruotės įvyksta gryname ore. Dažniau tenka bėgti ant bėgimo takelio, nes kiekvienai treniruotei rasti žmogų, kuris galėtų nešti kolonėlę, nėra taip jau lengva.
„Dabar gana daug teko bėgti ant bėgimo takelio. Kiekvieną kart rasti žmogų, kuris neštų man kolonėlę, sudėtinga. Todėl tiesiog, pasidedu prie bėgimo takelio kolonėlę ar ausinukus ir treniruojuosi. Atrinkinėju dainas, žiūriu, kas tinka, kas netinka“, – kaip atrodo treniruotės aiškino Ž. Skvarčevskis.
Ateities planuose – maratonas ir Gineso rekordas
Kai kilo idėja bėgti grojant saksofonu, vaikinas sulaukė daug palaikymo, kartu neretai sulaukdavo klausimų, ar neplanuoja patekti į Gineso rekordų knygą. Pašnekovas apie tai galvoja – jei pasitaikys ilgesnis bėgimas, galbūt bandys pasiekti naują rekordą.
„Visi labai palaikančiai reagavo. Aišku, niekas nėra matęs nieko panašaus, atsirado norinčių prisijungti. Neretai manęs klausia: „Gal bandysi pasiekti Gineso rekordą?“. Reikės pasižiūrėti. Jeigu bus koks didesnis bėgimas, gal kažką bus galima pagalvoti, nestandartinį rekordą sumušti“, – juokiasi Ž. Skvarčevskis.
Kol kas ilgiausias įveiktas atstumas – 25 kilometrai bekele, tačiau ateities planuose įrašytas ir maratonas. Nors dar neaišku, kuris įvyks pirmasis, bet vaikinas nusižiūrėjęs tris maratonus, kuriuose norėtų sudalyvauti.
„Dabar pradedam ruoštis tarptautiniams maratonams. Kol didesnių tarptautinių renginių situacija dar neaiški, bėgiojam Lietuvoje. Ilgiausios varžybos buvo Klaipėdoj, bekele, 25 kilometrai su iššūkiais.
Ten bėgi be takų, į kalnus, į paplūdimius, per miškus ir panašiai. Šis bėgimas kol kas gal buvo ilgiausias ir sunkiausias. Palyginimui, be saksofono bėgau 70 kilometrų, tai šioks toks skirtumas yra, bet jau esame pasiruošę ir maratonui, tiesiog laukiame.
Šiuo metu galvoju apie tris maratonus. Viskas priklausys nuo situacijos, kur įvyks pirmasis. Planuoju Prancūzijoje, Amerikoje ir Japonijoje nubėgti po 42 kilometrus.“
Na, o kol į maratonus Žygimantas vykti negali, kartu bėgioti kviečia lietuvius: „Buvo bėgimas Klaipėdoje, Vilniuje. Tai gana naujas konceptas man pačiam, neturiu tikslaus grafiko. Bėgimų Lietuvoje tikrai bus. Neretai kviečiu į treniruotes visus norinčius prisijungti.“
