Šventosios dalis ties vandens bokštu nuo seno ypač pamėgta įvairių organizacijų, kurios čia rengia vasaros stovyklas negalią turintiems asmenims. Į jas visą vasarą pasikeisdami važiuoja vaikai, jaunimas, senjorai. Čia vilioja mažesnės kainos nei kitur pajūryje, patogus susisiekimas ir tiesiog nusistovėjusios tradicijos.
Kasmet Lietuvos asociacijos „Gyvasties“ organizuojamos stovyklos pajūryje taip pat laukiamos įvairaus amžiaus žmonių.
Šiais metais vienai dalyvių šeimai teko susidurti su nemaloniu netikėtumu. Kaip pasakoja Adomo mama Jurga Mačiukienė, vakarais su malonumu dalyvaudavo šokių ir judesio užsiėmimuose pajūryje, palydint saulę. „Smagu mokytis šokių judesių ir jaustis bendruomenės dalimi, čia kas kaip moka, tas taip šoka. Tačiau tokias malonias akimirkas gali sugadinti, atrodo, tokia smulkmena kaip vaikui suskaudęs pilvas“, – pasakoja moteris.
Beveik dešimtmetis Adomas turi cerebrinį paralyžių. Jis gali vaikščioti, tačiau būna visko, nes kojos ne visada dėliojasi taip, kaip norisi. Dėl koordinacijos sutrikimų, silpnos regos ir nevaldomos dešiniosios rankos dažniausiai mama būna jo asistente beveik visur – susukus pilvą, vienas greitai negebėtų paeiti nei lygiu keliu, nei tuo labiau pajūrio smėliu. „Deja, tokiais momentais jam reikalinga pagalba, kad sutrikus koordinacijai jis tiesiog nenukristų sėsdamasis ant klozeto arba stodamasis nuo jo, tad aš tokiais momentais turiu būti šalia arba prilaikyti jį“, – pasakoja mama.
Neįgaliesiems „pritaikytas“ tualetas
Nuskubėjus prie neįgaliesiems pritaikyto tualeto, moterį nustebino, kad jis užrakintas, o ant durų dar flomasteriu užrašyta „Gelbėtojams“. Jurga pasakoja naiviai pagalvojusi, kad raktas bus pas gelbėtojus, nors nebuvo tikra, ar spės su kenčiančiu vaiku suvaikščioti jo pasiimti.
Gelbėtojų būstinėje ją patikslino, kad tualetas (pažymėtas neįgaliojo ženklu) yra skirtas tik gelbėtojams. Gelbėtojas su nepasitenkinimu paklausė, kur tas, kuriam reikalingas invalidų tualetas.
„Jaunas gelbėtojas turėtų žinoti, kad negalią turintį žmogų pavadinti invalidu yra tas pats, kas juodaodį pavadinti negru arba rudaplaukį ryžu. Mano sūnus pakankamai protingas ir puikiai suvokia sąvokas, aš prie jo net žodžio „neįgalus“ nevartoju keisdama jį sąvoka „žmogus su specialiaisiais poreikiais“, kad jis savęs netapatintų su negalia“, – nemaloniais įspūdžiais dalijasi pašnekovė.
Adomo mama dėkinga tuo metu pro šalį ėjusiam vyresnio amžiaus vyriškiui, kuris jaunajam kolegai nurodė duoti moteriai raktą.
15
21
31
Pritaikymas tinkamas tik gelbėtojams
Pasiekus su raktu tikslą, šeima vėl liko nemaloniai nustebinta. Jurga pasakoja, kad kiek yra tekę lankytis tokios paskirties tualetuose, būna įrengti porankiai, jog žmogus galėtų pasilaikyti. Jie gali pasikelti, jei jų nereikia, ir nusileisti, kai reikalinga atrama iš šono. Ir šiame tualete porankiai buvo, tik nenusileido. „Ką gi, man teko sūnų laikyti už pažastų, kol jis buvo tualete, kuris turėtų būti pritaikytas taip, kad žmogus galėtų viską atlikti kuo savarankiškiau. Įdomu, kuriam būtų malonu sėdėti ant klozeto laikomam už pažastų? Kodėl reikėjo investuoti į tokį prietaisą, jei jis neatlieka savo funkcijos? Kam imituoti tualetą, jei jis užrakintas ir net naudojamas ne pagal paskirtį?“ – samprotauja moteris.
Suprantama, kad pajūrio gelbėtojai irgi turi turėti normalias sąlygas, atitinkančias higienos reikalavimus, bet labai keista, kad 2 aukštų pastate nesugebėta jiems įrengti tualeto. Galbūt jiems užtektų ir bendro naudojimo tualetų?
Šventosios seniūno pavaduotojas Alvidas Bacius, komentuodamas šią situaciją, teigė, kad nėra gavęs poilsiautojų nusiskundimų dėl neįgaliesiems pritaikyto tualeto.
UAB Palangos komunalinio ūkio vadybininkas Aidas Jocas patikino, kad neįgaliesiems pritaikytas tualetas darbo valandomis visuomet būna atrakintas. Toks nurodymas duotas ir gelbėtojams. Raktus gelbėtojai prireikus gali duoti po darbo valandų. Komentuodamas minėtą situaciją, A. Jocas pasakė, kad reikėjo kreiptis į jį, taip pat samprotavo, gal tuo metu gelbėtojai viduje buvo užsirakinę.
Po šio įvykio kelias dienas keletą kartų per dieną buvo bandoma atidaryti vis užrakinto (ar nuolat užimto?) tualeto duris.
Vaikštant po Šventąją galima sutikti daug įvairaus amžiaus ir skirtingų negalių turinčių asmenų. Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia tikrai maloniai palepino šilumos mėgėjus, o dar artėja bobų vasara. Norisi, kad turintys sveikatos problemų ar mažesnes pajamas pajūryje taip pat galėtų jaustis oriai, galėtų jaustis laukiami.
Straipsnio autorė: Aušra Degutytė.
