Ji dirbo istorijos herojės dukters mokytoja, o vėliau konsultavo ir pačią motiną.
Septynmetė – savarankiška pirmūnė
Apie tai, kad pirmoje klasėje besimokanti mergaitė didžiąją laiko dalį namuose praleidžia viena, pedagogei neslėpdama atskleidė jos mama. „Moteris man prisipažino, kad viena išlaiko šeimą, todėl tenka dirbti pamaininį darbą – savaitę rytais, savaitę vakarais. Dėl to matymasis su dukra buvo ribotas, dažnai tik prasilenkiant. Visgi, ji teigė, kad su dukra visus namų ritualus ir taisykles buvo ne kartą aptarusios.
Todėl namie jos laukdavo paruoštas maistas, kurį kartais reikėdavo tik pašildyti. Mama ne kartą pabrėžė, kad didžiuojasi dukters savarankiškumu. Aišku, tai nekeičia fakto, kad ji iki vakaro, tarkim 22 val., turėdavo būti viena“, – prisiminė pedagogė.
Ji taip pat išskyrė labai gerą mergaitės mokymąsi, pasiekimus ir stropumą visuose dalykuose. Be to, nevengė ją vadinti „maža suaugusiąja“ dėl gebėjimo bendrauti.
„Nors ji nebuvo iš tų, kuri pirma užeitų ir pakalbintų, bet mielai bendraudavo užkalbinta. Matėsi, kad ir namuose jai netrūksta bendravimo, nes galėjo laisvai diskutuoti su suaugusiais žmonėmis. tikrai atrodė labai protinga, matyt, su mama nuolat kalbėdavosi, kadangi turėdama progą, mėgdavo padiskutuoti ir su mokytojomis“, – neslėpė susižavėjimo moksleive Giedrė.
Specialistės teigimu, trūkumas kažkurioje gyvenimo srityje dažnai kompensuojasi kitose. Šiuo atveju, mergaitė gaudavo mažai dėmesio, bet jautė meilę ir save išreikšdavo moksle. Juolab, kad tas vienatvės valandas reikėdavo kažkokiomis mintimis užimti.
Mergaitės baimė sukėlė ligą
Vis dėlto, nebuvo viskas taip gerai, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Mergaitė jautė ne tik vienišumą, bet ir baimę.
„Mama man pasakojo, kad dukrai namuose yra palikusi telefoną, todėl, esą, ramiau. Tačiau ji iškart pabrėžė, kad dukra jai dažnai skambina ir skundžiasi dėl baimės būti vienai namuose. O ši jai griežtai atsakanti, kad neskambinėtų, netrukdytų, kartais dėl to ir telefoną išjungianti. Tai jau atrodė signalas, kad nėra viskas gerai namuose, per griežtai su vaiku elgiamasi, nekreipiant dėmesio į jo baimę.
Mama pasakė tiek, kad yra liepusi dukrai sėdėti lovoje ir ruošti namų darbus, jeigu ji kažko bijo. Taip ji kasdien ir darydavo.
Mes mokykloje po kurio laiko pastebėjome, kad mergaitė laikas nuo laiko lyg „išplaukdavo“ mintimis, taip įvykdavo net per šokių pamoką, jai išėjus į rato vidurį. Tada gydytojai ir nustatė, kad mergaitė turi epilepsiją", – pasakojo buvusi mergaitės mokytoja.
Pasak specialistės, vaikui buvo didelis krūvis ir spaudimas, ji turėjo mamą, bet daugiausiai laiko praleisdavo viena. Nes net mamai būnant namuose, miegant po darbo, megaitė žinojo griežtą reikalavimą būti tyliai, neprižadinti, nesuerzinti mamos.
„Taisyklės toje šeimoje buvo sudarytos taip, kad mamai būtų patogu, o vaikas turi prisitaikyti. Mamos neina vienareikšmiškai dėl to nuteisti, nes viena augino dukrą, artimųjų pati jokių neturėjo, todėl ir pagalbos nesulaukdavo. Iš kitos pusės, čia prioritetų klausimas – darbas ar motinystė", – svarstė Giedrė.
Nors dažnai vieni paliekami vaikai moka būti vieni ir jiems ateityje taip kur kas labiau patinka, slidi riba yra tarp jų perdėto uždarumo, galinčio pasirodyti vėliau.
Svajojo apie rūpestį senatvėje
Specialistės Giedrės manymu, mergaitė neprasižengdavo todėl, kad žinojo daugybę taisyklių, kurių mamos prisakyta laikėsi, norėdami būti gera mamai. Todėl ji nepastebėjo ir nežinojo atvejų, kad mergaitei būtų nutikę nelaimių ar pati jų būtų sukėlusi. Tokias taisykles mama sugalvojo nebe reikalo, ji ruošė gerą vaiką savo ateičiai ir senatvei.
„Mama man ne kartą pabrėžė apie jų namuose galiojančias griežtas taisykles. Man kažkaip įstrigo, kad „patogus vaikas“ būna pagirtas tada, kai nieko nesuverčia, gerai elgiasi ir mokosi, daro namų darbus – būtent kaip šiuose namuose.
Kalbantis su mama, ji prasitarė apie savo norą užsiauginti žmogų, kad ja kas nors pasirūpintų senatvėje. Tik dėl to ji ir pasigimdė dukrą ir tokiu nuolankiu bei atsakingu žmogumi ją augina. Žinoma, tai mane nustebino.
Taigi šiai dienai, dukra netrukdo jai šiai dienai išgyventi ir reikalauja tik minimaliai užtikrinti jai sąlygas, o užaugusi, garantuotai, rūpinsis.
Kas gresia mergaitei – šiek tiek socialinių įgūdžių stokojimas, galbūt per griežtas savo gyvenimo planavimas ir elgesys pagal taisykles, nuolatinės pastangos dėl žinomo atlygio – pagyrimo.
Be abejo, mamos požiūris į motinystę ir vaiką – žalingas, tai kraštutinis pavyzdys", – teigė pedagogė.
Vaikų dėmesį, meilę ir rūpestį tėvai gali užsitarnauti ne tik griežtomis taisyklėmis ir jau visą gyvenimą planuojamu vaiko ruošimu pagalba senatvėje. Tokiam vaikui gali būti labai sunku pačiam sukurti šeimai ir tikriausiai galima sutikti, kad toks tėvų požiūris yra nesąžiningas vaikų atžvilgiu.
