Oleksij Ananenko, kuriam dabar 59, su dar dviem vyrais brido per apsemtus koridorius, kad išleistų vandenį iš po jėgainės ir užkirstų kelią dar vienam sprogimui.
Didžiulio pasisekimo susilaukusiame mini seriale vienas dramatiškiausių ir labiausiai įtraukiančių momentų yra trijų inžinierių drąsa. Valdžios atstovai įspėja darbuotojus apie gresiantį antrojo sprogimo pavojų ir šie trys vyrai pasisiūlo leistis į misiją, kad užkirstų kelią „milijonams“ mirčių.
Tačiau O. Ananenko, dabar gyvenantis kukliame vieno kambario bute Kijivo priemiestyje, tikina, kad tai, ką jis padarė buvo tikras žygdarbis.
Šioje serijoje O. Ananenko ir kitus du inžinierius, Valerijų Bespalovą ir Borisą Baranovą, vaidinantys aktoriai stengiasi ištuštinti vandens talpyklą, esančią 10 metrų po degančiu reaktoriumi.
Branduolinės energetikos ekspertai baiminosi, kad jei labai karštas radioaktyvus kuras būtų pradeginęs betono grindis ir būtų prasidėjusi reakcija su talpykloje esančiu dideliu kiekiu vandens, būtų įvykęs antrasis sprogimas. Tačiau nepaisant baimių dėl antrojo sprogimo, tragedijos mastai tada nebuvo žinomi.
O. Ananenko sako: „Niekada nesijaučiau didvyris. Dirbau savo darbą. Man buvo įsakyta ten eiti, todėl ėjau. Nebijojau.“
Jis pridūrė, kad trys seriale į mirtiną misiją pasisiūliusiais savanoriais vaizduojami vyrai iš tiesų tik vykdė nurodymus – jų niekas aiškiai neinformavo apie jiems gresiantį pavojų.
Saugomi tik nardymo įrangos ir paprastų respiratorių, trys vyrai tuomet leidosi į kelionę pusiau užtvindytais koridoriais po reaktoriumi. Žibintų šviesos padedami jie tamsoje sugeba rasti vandens talpyklos užraktus ir greitai juos atidaro.
O. Ananenko sako: „Aš iškart išgirdau garsą, kuris reiškė, kad vanduo išteka. Tai buvo nuostabu.“
Tačiau žiūrėdamas šią sceną seriale, jis nurodė keletą netikslumų. Rodydamas deguonies cilindrus, jis sakė: „Mes jų neturėjome. Ir ėjome greičiau, nei čia rodo. Kodėl greičiau? Nes jei būtume ėję lėčiau, radiacijos dozė būtų buvusi didesnė.“
Nepaisant to, kad su savimi nešėsi du dozimetrus, O. Ananenko sako, kad neprisimena, kokią tiksliai radiacijos dozę sugėrė jo kūnas.
„Tai reiškia, kad ji nebuvo labai aukšta.“ – sako ji.
Iš trijų inžinierių taip pat gyvas yra V. Bespalovas, gyvenantis tame pačiame rajone, kaip ir O. Ananenko.
Tačiau B. Baranovas mirė 2005 metais.
Iškart po misijos O. Ananenko nepatyrė jokių rimtų sveikatos problemų ir iki pat 2017 metų ir toliau dirbo branduolinės energetikos srityje.
Tačiau Černobylio veteranas buvo priverstas anksti išeiti į pensiją, nes pakliuvo į sunkią automobilio avariją – po jos jis mėnesį praleido komoje ir nukentėjo jo atmintis.
Pasipuošęs Sovietų Sąjungos ir Ukrainos medaliais, O. Ananenko dabar kas mėnesį gauna maždaug 369 eurų valstybinę pensiją. Kitas buvęs Černobylio darbuotojas, Oleksijus Breusas, dirbęs techniku lemtingajame ketvirtajame reaktoriuje, sako, kad apskritai jo įspūdžiai apie mini serialą yra teigiami, bet turi ir kritikos.
Jis teigia: „Branduolinės energetikos mokslininkai yra rodomi kaip žmonės, bijantys visko ir bijantys savo vadovų, bet iš tiesų jie yra labai ryžtingi.“
O. Breusas priduria, kad po sprogimo nepabėgo nė vienas darbuotojas.
Pripetėje, branduolinės jėgainės darbuotojų miestelyje greta Černobylio, kuris po incidento buvo evakuotas, jis sakė, kad priešingai, „atėjo padėti daugiau žmonių“.
Po tragedijos „turėjome bėgti per pastatą, kuris buvo neapšviestas ir pusiau sugriuvęs, kad išgelbėtume sužeistus kolegas ir išneštume juos pas gydytojus bei sutramdytume ugnį“, prisimena jis.
Serialą taip pat komentavo Serhijus Parašynas, buvęs Černobylio jėgainės direktorius, kuris tragedijos metu vadovavo jos sovietinės komunistų partijos padaliniui.
Jis su žurnalistais kalbėjosi renovuotame požeminiame bunkeryje, kuris seriale rodomas kaip vyresniųjų jėgainės darbuotojų ir valdžios atstovų susitikimo vieta – būtent šias scenas S. Parašynas vadino nerealistiškomis.
„Tiesa ta, kad specialistai stengėsi išsiaiškinti, ką daryti, o seriale rodoma, kad jie tiesiog atsisako priimti informaciją.“ – sakė jis.
