Lietuvis Antanas (29), kurio vardas ir pavardė redakcijai žinoma, iki šiol prisimena lemtingą 2016 metų 29-tąją dieną, kai jis Jurbarke, Šakių rajone, nutarė išsimaudyti.
Lemtingas šuolis į vandenį
Tądien Antanas nėrė į vandenį ir taip paženklino savo likimą visam laikui. Vaikinui lūžo penktas kaklo slankstelis, jis visiškai nebegalėjo pajudinti savo kūno ar net pats atsigerti vandens.
Vaikinui Kaune buvo skubiai atlikta kaklo slankstelio operacija, įdėta plokštelė. Kaip dabar prisimena pats vyras, vėliau jį perkėlė į Palangos reabilitacijos centrą, tik čia laukė galybė komplikacijų, tokių kaip, plaučių uždegimas. Todėl Antanas buvo pervežtas į Klaipėdą.
„Po savaitės buvau išvežtas į Palangos reabilitacijos centrą, 100 dienų buvo apmokėta valstybės lėšomis. Tačiau po tokios traumos 100 dienų reabilitacija yra labai mažai. Tuo metu jokių pagerėjimų neįvyko. Tad tęsiau reabilitaciją iš suaukotų artimųjų ir pažįstamų žmonių lėšų. Mėnuo kainavo 1200 eurų“, – pasakoja Antanas.
Ir iš tiesų tokia reabilitacija Antanas būklei davė labai daug, grįžęs iš jos namo, vyras jau tapo daug savarankiškesnis. Iki tol pats negalėjęs atsigerti net vandens, po reabilitacijos jis galėjo pabūti vienas, išmoko pats važiuoti vežimėliu ar pavalgyti.
„Po truputėlį pradėjo gerėti. Nors rankų pirštai dar ne visai klauso, dabar galiu judinti rankas, jaučiu prisilietimus prie kojų, galiu pajudinti kairės kojos pirštus, savarankiškai judėti neįgaliojo vežimėliu be kito žmogaus pagalbos. Išmokau savarankiškai nusiprausti ir pavalgyti“, – savo pasiekimus vardija šilutiškis.
Didelė viltis vėl vaikščioti
Dabar jaunuolis turi labai didelę viltį ir visomis galimybėmis stengiasi atsistoti ant kojų. Kadangi vyro giminaičiai jau dešimtmetį gyvena Ispanijoje, čia jie susisiekę su vienu pažįstamu gydytoju, kuris peržiūrėjęs Antano stuburo ir kaklo nuotraukas, patikino, kad jis turi didelę galimybę vėl vaikščioti.
„Giminaičiai manęs paprašė persišviesti stuburą ir kaklą, atsiųsti jiems nuotraukas. Gydytojas, peržiūrėjęs nuotraukas, pasakė, kad jei atvyksiu gydytis pas juos yra 80 proc. tikimybė, jog namo sugrįšiu vaikščiodamas.
Dabar laukiu specialių vaistų, kuriais 1,5 mėn. stiprinsiu savo kamienines ląsteles. Tada trims mėnesiams turėsiu skirsti į Ispaniją, kur gydytojas leis man kitus vaistus į stuburą ir operacijos neprireiks“, – paaiškina jis.
Palaiko širdies draugė
Tačiau ši viltis remiasi į pinigus – toks gydymas yra iš tiesų brangus. Nors Antanas turi susitaupęs ir savo lėšų, iki reikalingos sumos trūksta dar 10 tūkst. eurų.
„Ilgai svarsčiau ką daryti, bet galiausiai nusprendžiau pabandyti. Jei atsirastų gerų žmonių, kurie galėtų paremti mano gydymą, tiek kiek galite, aš būsiu labai jums dėkingas“, – jautriai kalba vyras.
Pokalbio pabaigoje, paklausus, iš kur vyras semiasi teigiamos energijos ir taip nepalūžta, kaip neretai nutinka po tokių nelaimių, Antanas patikina, kad visa jo vidinės jėgos paslaptis – šeima, draugai ir antroji pusė, kuri nepaliko vyro net ir atsitikus šiai nelaimei.
