„Gyvenimas nelabai mane mylėjo.. Neturėdama trisdešimties, likau našle su dviem berniukais, jų tėčio jau nebėra“, – savo gyvenimo istoriją pradeda pasakoti Jūratė Arbačauskienė (42).
Likusi viena su dviem savo sūnumis, Jūratė vėliau susipažino su dabartiniu savo vyru, o netrukus ir pastojo.
Atliko visus reikalingus tyrimus
Tačiau moters gyvenime laukė dar vienas išbandymas. Prieš penkerius metus gimęs trečiasis Jūratės sūnus Matas – ankstukas.
„Viskas, ką žinodavau apie ankstukus, būdavo iš įvairių laidų ar reklamų. Bendrą suvokimą apie juos turėjau, bet kas ten ir kaip būna – jokių žinių. Kol pačiam neatsitinka, nesidomi tokiais dalykais“, – dabar prisimena Mato mama.
Pasak Jūratės, jos gimdymas iš tiesų buvo sklandus ir nieko blogo nežadantis. Kadangi moteris pastojo virš 35-erių, todėl atliko visus reikalingus genetinius tyrimus, kurie nieko blogo neparodė, o ir vaisius augo pakankamai gerai.
Lemtingą sausio 13-osios rytą, Jūratė, kaip ir įprasta, po darbo nuvažiavo į mokslus. Čia kolegos pastebėjo, kad moteris šiek tiek išblyškusi, o ir pačiai jai visą dieną maudė pilvą. Norėdama įsitikinti, kad viskas gerai, moteris apsilankė Radviliškyje pas gydytoją.
Čia gydytojas greitai pastebėjo, kad moteriai prasidėjo gimdymas, todėl Jūratė buvo išvežta į Kauną.
„Važiuojant į Kauną, vis raminau save, kad viskas bus gerai. Kai mane vežė, vis kartojau mintyse, kad sustabdys gimdymą, bet jau tikriausiai infekcija buvo išsisenėjusi ir patį vaiką stūmė lauk“, – sako ji.
Gimė vos 23 savaičių
Matas gimė 23 savaičių dėl nepatikslintos infekcijos. Berniukas svėrė vos 607 gramus ir buvo 32 centimetrų ūgio. Kaip sako pati Jūratė, iš kur atsirado infekcija ir kokia ji – medikai patikslinti negali:
„Priežasčių gali būti begalę, o kokia priežastis – nėra aišku. Gydytojai bandė atlikti įvairius tyrimus, nustatyti, bet, deja, jie nieko neparodė tikslaus“.
Matas gimė pridusęs, vidutinėje hipoksijoje. Todėl po gimimo dėl kvėpavimo funkcijos nepakankamumo buvo paguldytas į inkubatorių.
„Tik vėliau sužinojau, kad gimė sūnus. Kai Matukas jau buvo sutvarkytas ir paguldytas į inkubatorių, pakvietė vyrą pasižiūrėti sūnaus, aš išleidžiant liepiau apžiūrėti, ar viskas gerai, ar yra abi ausytės išsivysčiusios, ar rankytės ir kojytės su visais pirštukais. Tada dar nesupratau, kad ne tas svarbiausia...“, – liūdnas detales prisimena Jūratė.
Per laidus nesimatė sūnaus
Kaip dabar prisimena Mato mama Jūratė, naujagimio inkubatoriuje beveik nesimatė, buvo apraizgytas laidais ir vamzdeliais:
„Buvo baisu, galvoje sukosi daugybė klausimų, bet tuo pačiu slėgė kažkokia tuštuma, nerimas, baimė ir atrodė net nežinojau, ko klausti, nežinojome, kaip viskas bus toliau. Gydytojai tik pasakė, kad svarbiausios yra pirmos trys paros“.
Berniukas pats negalėjo išsituštinti, todėl buvo atlikta nekrotinio enterokolito operacija, suformuota kolostomija:
„Nepaisant visų sunkumų, mano kruopa kovojo nuo pat pirmosios minutės, jis norėjo gyventi, o aš negalėjau pasiduoti. Per tą laiką, gulint klinikose, buvo atlikta šešis kartus eritrocitų masės transfuzija, keletą kartų Matą gydė nuo įvairių infekcijų“.
Po 136 parų Matas su savo mama galėjo grįžti į namus, tačiau namuose jie ilgai neužsibuvo. Gruodžio mėnesį Matui prasidėjo priepuoliai, kurie kartojosi serijomis, po priepuolių jis būdavo ilgai neramus.
Po dviejų mėnesių gydymosi ligoninėje ir šiek tiek sumažėjus priepuoliams, berniukui buvo paskirtas reabilitacinis gydymas.
„Nuo tada taip ir gyvenam: namai-ligoninės-sanatorijos“, - atsidūsta moteris.
Nieko nemato
Dabar Matui jau yra suėję penkeri, tačiau vaikas sveria 20 kilogramų ir yra 113 centimetrų ūgio. Kaip pasakoja berniuko mama, Matas – sąmoningas, spontaniškai atsimerkia, bet žvilgsnio nefokusuoja ir nemato (regos nervo atrofija).
„Jis viską tyrinėja burna. Žaislą kartais sugeba susirasti ir pats pasiimti, bet dažniausiai reikia įduoti į rankas. Matas nekalba, vokalizuoja spigiais garsais. Valgo tik trintą maistą su šaukšteliu, skysčius geria, pilant į burną. Taip pat Matas pats verčiasi nuo šono ant nugaros, nakties metu reikia jį vartyti. Pagal specialistų vertinimą, vystymasis atitinka 3-6 mėnesių amžių“, – sako Jūratė.
Nors šeima su Matu važiuoja į visas paskirtas reabilitacijas Lietuvoje, vis dėlto jų nepakanka, kad berniukas ženkliai sustiprėtų. Dabar didžiausia šeimos svajonė – surinkti pinigus reabilitacijai „Adeli“ reabilitacijos centre, Slovakijoje.
„Dabar mums jau penkeri, bet dar nė karto nebuvome taip visų išgirtame Adeli centre Slovakijoje. O paskaičius tiek gražių mamų pasakojimų ir istorijų apie tai, kiek daug vaikučiams pavyksta pasiekti po reabilitacijų sugrįžus iš ten, noras nuvažiuoti ir viską pabandyti patiems kiekvieną dieną vis didėja ir stiprėja. Tad tikimės, kad su visų pagalba galbūt galėsime pasiekti ir mes savo svajonę“, – nuoširdžiai pripažįsta Jūratė.
Prisidėti prie stipresnės Matuko ateities galite šiais būdais:
Gavėjas: Jūratė Arbačauskienė Bankas: AB „Swedbank” Banko kodas 73000 SWIFT kodas HABALT22 Sąskaitos nr. LT697300010157834692 Mokėjimo paskirtis: MATO PARAMAI Taip pat skirdami 2 proc. nuo GPM.
