Vasarą patiria traumų
- Kokiomis ligomis serga miestuose laikomi augintiniai?
Miesto gyvūnai serga įvairiomis ligomis, kaip ir mes: nuo paprasčiausių peršalimų ir virškinimo sutrikimų iki labai rimtų ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, įvairūs autoimuniniai susirgimai, atopiniai dermatitai, epilepsija, diliatacinė kardiomiopatija (širdies raumens liga), kepenų kraujotakos sutrikimas ir t. t. Visas išvardyti būtų sunku, nes jų tikrai labai daug. Iš kasdienių, vadinamųjų rutininių negalavimų, ypač vasarą, dažniausiai augintiniai patiria įvairių traumų, alergijų, virškinimo sutrikimų.
- Kokių gyvūnų dažniausiai atvežama į veterinarijos kliniką?
Mūsų klinikos specializacija – kardiologija, dermatologija ir egzotinių gyvūnų gydymas. Pacientų – segančių gyvūnų – yra labai daug: tai šeškai, šinšilos, triušiai, jūrų kiaulytės, žiurkėnai, papūgos, kanarėlės, vėžliai, iguanos, žalčiai, pitonai, dekoratyviniai ežiukai ir kt. Šie gyvūnai serga savitomis ligomis. Viena mūsų klinikoje dirbanti gydytoja mokosi ir nuolat stažuojasi būtent šioje srityje. Į kliniką gydyti atvežama ir nemažai kačių bei kačiukų, tačiau vis dėlto daugiausia šunų
. Gali apsinuodyti maistu
Ar yra ligų, traumų, kurių patiriama tik tam tikrais sezonais, ar jos tolygiai „pasiskirsto“ per visus metus? Šunys daugiau būna gamtoje, todėl tenka gydyti pjautines jų žaizdas. Jie dažnai apsinuodija lauke rastais skanėstais, suserga sezonine alergija, kurią sukelia augalų žiedadulkės, ūmiais šlapiuojančiais dermatitais, ausų uždegimais, perkaitimais, neuralgijomis (periferinių nervų uždegimais) ir, žinoma, erkių pernešamomis ligomis – babezioze ir erlichioze.
- Kokios yra vasaros sezono ligų priežastys?
Virškinimo trakto sutrikimai – dažna problema, dėl kurios gyvūnų augintojai kreipiasi į veterinarijos gydytojus. Gastroenterologinių ligų yra labai daug. Tai įvairūs skrandžio, žarnyno, kepenų, kasos ūmūs bei lėtiniai susirgimai. Šiltuoju metų laiku dažniausia virškinimo trakto problema – ūmus gastroenteritas (skrandžio ir žarnyno uždegimas). Vasara – kelionių ir atostogų metas, todėl gyvūnai, dažniau būdami gamtoje, turi begalę progų prisiėsti visokių maisto atliekų. Karštomis dienomis jiems duodamas maistas genda daug greičiau. Suėdę jo, naminiai gyvūnai gali stipriai apsinuodyti.
Išorinės ausies uždegimas – taip pat dažna gyvūnų ausų liga. Negydoma ji gali komplikuotis ir pereiti į vidurinę arba vidinę ausį. Ausų uždegimu dažniau serga ilgaausiai ilgaplaukiai šunys – kokerspanieliai, seteriai. Ja dažniau serga ir šarpėjai, vokiečių aviganiai. Šunų otitai, arba ausų uždegimai, paūmėja pavasarį ir rudenį, kai orai drėgni, vėjuoti, lietingi, ir vasarą, kai jie maudosi vandens telkiniuose. Tada į ausį patenka vandens ir, jei ten yra sieros, į ausies kanalą sunkiau patenka oras. Todėl ji negali gerai išdžiūti. Ausies viduje – drėgnoje, šiltoje ir nešvarioje aplinkoje – susidaro labai palankios sąlygos daugintis bakterinių bei grybelinių ligų sukėlėjams.
Kaip ir žmonės, kenčia nuo alergijų
- Minėjote, kad šunys serga alergijomis ir atopiniais dermatitais.
Alergija – tai aštri gyvūno imuninės sistemos reakcija į kokią nors medžiagą. Alerginių dermatitų, alergijų nuo maisto būna labai dažnai. Atopinių dermatitų gali sukelti įvairios aplinkoje esančios medžiagos: žiedadulkės, pelėsiai ar net naminės dulkės. Šunys, kaip ir žmonės, pavasarį ir vasarą kenčia nuo alergijų žiedadulkėms.
- Gyvūnų skiepijimas nėra sezoninis dalykas, tačiau neskiepyti gyvūnai dažnai suserga ir vasarą. Ar daug gyvūnų susrega, jei jie sąmoningai nepaskiepijami?
Džiaugiuosi, kad dauguma gyvūnų savininkų yra atsakingi ir nevakcinuotų gyvūnų labai nedaug. Tačiau tarp žmonių, propaguojančių natūralumą, pasitaiko tokių, kurieneskiepija nei vaikų, nei gyvūnų. Mano nuomone, tai labai nesaugu, nes Lietuvoje laukiniai gyvūnai platina pasiutligę. Kasmet būna šios labai pavojingos ligos protrūkių. Jei į lauką išeinanti katė neskiepyta, labai tikėtina, kad ji nugaiš nuo kačių maro. Ši liga itin pavojinga mažiems kačiukams.
Šunų maro atvejų šiuo metu nedaug, nes dauguma jų vakcinuoti. Tačiau prieš maždaug 10 metų buvo populiaru skiepyti tik jaunus šuniukus, o suaugusius šunis – ne. Tuomet buvo labai didelė ir skaudi maro epidemija.
Taigi, nepakanka vien mylėti gyvūnus – reikia jais tinkamai rūpintis.
