Oliveris Milleris buvo žinomas kaip „Didysis O“, kuris paliko pasaulį būdamas 54 metų.
O. Milleris buvo stambus vidurio puolėjas, padėjęs Arkanzasui patekti į finalo ketvertą, o paskui devynis sezonus žaidė NBA. O. Mileris kovojo su smegenų vėžiu, praneša foxnews.com.
Smegenų vėžio simptomai
Smegenų vėžys – pavojinga ir agresyvi liga, todėl svarbu kuo anksčiau ją diagnozuoti ir pastebėti simptomus.
Apie tai, kokie simptomai gali išduoti smegenų vėžį, anksčiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Kauno klinikų neurochirurgas Karolis Bareikis.
Neurochirurgo teigimu, navikai, priklausomai nuo savo bioplogijos, arba spaudžia kažkuriuos smegenų centrus, arba infiltruoja ląsteles ir pakeičia jų funkciją, todėl tai gali išduoti daugybė įvairių simptomų, kurie gali imituoti ir kitas ligas.
Įvardyti tikslius simptomus sudėtinga, tačiau laidos pašnekovas papasakojo apie keturias simptomų grupes, kurios gali sukelti simptomus, signalizuojančius apie smegenų vėžį.
Pirmoji grupė yra židininiai simptomai. Jeigu pažeidžiamas konkrečiai smegenų kalbos centras, t. y. prie jo arba jame yra navikas, pasireiškia kalbos sutrikimai. Kalbos sutrikimai gali būti įvarūs: asmeniui gali sutrikti artikuliacija, jis gali suprasti kalbą, bet pats negalėti aiškiai ištarti žodžių, gali nesuprasti kalbos, bet pats kalbėti aiškiais žodžiais, tik ne pagal jų prasmę.
Gali sutrikti ir viena, ir kita, pavyzdžiui, žmogus gali skaityti raides, bet negalėti jų sudėti į žodį ar sakinį – taip įvyksta, nes navikai gali pažeisti ne tik pirminius centrus, bet ir laidus, jungiančius smegenų centrus.
„Židininiai simptomai labai aiškūs: rankos paralyžius, vienos kūno pusės paralyžius, kalbos sutrikimas, regos sutrikimas, klausos sutrikimas“, – pridūrė neurochirurgas.
Antra grupė yra epilepsijos priepuoliai. Ekspertas pažymi, jog daugelis įsivaizduoja, kad žmogus staiga surinka, pradeda purtytis, iš burnos pasipila putos ir galiausiai jis praranda sąmonę, tačiau epilepsijos priepuolių būna įvairių rūšių.
Nenumokite ranka į galvos skausmą
Trečioji grupė yra psichinė simptomatika, kuri dažniausiai pasireiškia dėl kaktinių skilčių arba asocijuotų centrų pažeidimų. Pavyzdžiui, žmogus gali nesuprasti priežasties ir pasekmės ryšio, taip pat gali pasireikšti atminties sutrikimai.
Vis tik, būtent šiai grupei priskiriamus simptomus dažniausiai pastebi ne pats žmogus, o jo artimieji, aplinkos žmonės:
„Dažniausiai būna taip, kad artimieji sako, kad pamiršta daiktus, nebeatpažįsta žmonių, pamiršta susitikimus, padeda daiktus ne toje vietoje ir t. t.
Mes, traukdami anamnezę iš paciento, net neištrauktume visos šios informacijos, bet artimieji pasako labai konkrečiai: šitas veiksmas blogas, šitas blogas, šitas blogas. Ties ketvirtu mes sakome, kad tai negerai, reikia tirti.“
K. Bareikis pridūrė, kad pasireiškus šiems simptomams asmuo arba turi būti nukreipiamas ištyrimui pirmą kartą, nes simptomai stipriai progresuoja, arba nusiunčiamas pas psichiatrą.
Psichiatras savo ruožtu pamatęs, kad simptomus gali sąlygoti organinis pažeidimas, smegenų struktūros pažaida, siunčia pacientą radiologiniam ištyrimui. Jei pastebima anatominė, struktūrinė problema, asmuo siunčiamas pas neurochirurgus.
Galiausiai ketvirtoji grupė simptomų susijusi su padidėjusiu intrakranijiniu slėgiu, t. y. slėgiu kaukolės viduje. Tai dažniausiai lemia tai, kad arba navikas pats iš savęs yra ganėtinai didelio tūrio, arba yra mažas, bet sukelia stiprią smegenų reakciją – edemą (tinimą), dėl ko galvoje padidėja slėgis.
Navikas taip pat gali sutrikdyti likvoro (smegenų skysčio) cirkuliaciją. Kaip aiškina neurochirurgas, likvoras turi nutekėti, bet jei jis ima kauptis, gali užkimšti smulkius kanalėlius, taip pat kaupiasi smegenyse, ko pasekoje didėja slėgis.
„Simptomas yra tas pats galvos skausmas, lydimas pykinimo, vėmimo, nusivėmus nepagerėja. Jeigu yra, pavyzdžiui, maisto toksinė infekcija, pavėmus pagerėja, o jeigu ne, tai gali būti dėl galvos“, – aiškino neurochirurgas.
Jis pridūrė, kad dažniau tai vyksta ryte, nes dėl fiziologinių procesų rytais slėgis kaukolės viduje padidėja, tai lemia, kad simptomai pagrubėja.
Vis tik svarbu įsidėmėti, kad visi išvardyti simptomai gali imituoti kitas ligas, todėl atsiranda praktika pirmą kartą pasireiškus neurologinėms ar psichiatrinėms ligoms daryti radiologinį ištyrimą, patikrinant, ar nėra struktūrinių pažeidimų.
Visą pokalbį tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ su Kauno klinikų neurochirurgu Karolis Bareikiu žiūrėkite žemiau:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
