Škotijos Dandi universiteto mokslininkai nustatė, kad sėdėdami vežimėliuose veidu į priekį mažyliai nerimauja ir patiria stresą. Svarbiausias dalykas, gąsdinantis kūdikius, – išsiskyrimas su artimaisiais.
Apklausę 3000 tėvų mokslininkai nustatė, kad jie su vaiku, kuris vežimėlyje sėdi veidu į priekį, bendrauja du kartus rečiau nei tuomet, kai vaikas sėdėdamas žiūri į jį vežantį žmogų.
Kontaktas su tėvais vaikui itin svarbus pirmaisiais gyvenimo metais, nes tada formuojasi jo socialiniai gebėjimai. Jei vaikas sėdėdamas vežimėlyje nemato motinos, jis jaučiasi vienišas.
Trūkstant dėmesio ir švelnumo vaikų smegenų veikla keičiasi, atsiranda nerimas, vystosi nesugebėjimas užmegzti ir palaikyti santykius.Tėvų meilė ir rūpestis reikalingi, kad smegenyse atsirastų jungtys, padedančios valdyti stresą ir kurti socialinius ryšius.
Elgesio formavimąsi veikia dviejų tipų hormonai: vazopresinas (padeda atpažinti artimus žmones ir gyventi socialinėse grupėse) ir oksitocinas (sukelia saugumo jausmą, mažina stresą). Vaikų, kurie augo vaikų namuose, šių hormonų lygis yra žemesnis, jis nepadidėja ir po įvaikinimo.
Vaikai, kurie sėdėdami vežimėliuose mato suaugusiuosius, dažniau juokiasi, jiems kyla mažesnė grėsmė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei psichikos sutrikimais.
„Mūsų duomenimis, vaikų emocinis gyvenimas šiuolaikiniame vežimėlyje yra skurdus. Jie nuolat patiria stresą, o ir užaugę būna mažiau atsparūs neigiamoms emocijoms“, – teigia Dandi universiteto mokslininkė Suzanne Zeedyk.
