V. Valašimaitė sako, kad bendraudami su savo šuniu puikiai pažįstate jo elgesį ir įpročius, todėl pastebėjus, kad jis elgiasi neįprastai, reikia suklusti. Gydytoja išskiria pagrindinius požymius, rodančius, kad šuniui skauda:
1. Jei būdavęs džiaugsmingas šunelis pasidarė apatiškas ir ramus 2. Daugiau laiko praleidžia guolyje 3. Neėda 4. Atsisako eiti į lauką 5. Cypia 6. Dreba, nors nešalta
Skausmą gali rodyti visi šie išvardinti požymiai arba kiekvienas atskirai, priklausomai nuo šuns jautrumo. Pastebėjus skausmo požymius, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Didžiausias skausmas
Vieną didžiausių šunų patiriamų skausmų, pasak veterinarijos gydytojos V. Valašimaitės, sukelia šlapimo sistemos problemos. Šlapimo pūslės spazmai atsiranda dėl šlapimo kristalų ar akmenų, susidariusių inkstuose, šlapimo pūslėje, šlapimo takuose. Esant šlapimo sistemos problemoms šunys pradeda dažnai šlapintis, šlapime galima pastebėti kraujo.
Patinai šlapinasi maža srovele, po truputį lašindami šlapimą, šlapinimosi metu būna įsitempę. Tai byloja apie skausmą. Savo reikalus lauke įpratę daryti šunys gali apsišlapinti namuose ar nesulaukę jų vedžiojimo laiko. Esant šlapimo takų problemomis, pastebima, kad šunys geria daugiau vandens nei įprastai. Skausmą sukeliantys šlapimo akmenys yra įvairūs.
Pavyzdžiui, nustačius struvitų akmenis ir išgydžius šlapimo takų infekcijas didelę įtaką tolimesniame gydyme ir prevencijoje turi mityba. Normaliai šlapimas būna rūgštinės terpės, o dėl šlapimo takų infekcijų ar kitų patologijų terpė gali pasidaryti šarminė ir gali pradėti formuotis akmenys.
„Struvitų akmenys susidaro dėl šarminės šlapimo terpės. Kad jie vėl nesusidarytų, būtina rūgštinti šlapimą. Tai galima padaryti vartojant medicininius preparatus arba šerti šunis žalia mėsa. Tuomet organizmo terpė rūgštėja, šlapimas rūgštėja, šarmo kristalai tirpsta arba nesusidaro iš naujo. Tokia mityba ir prevencija šunį išvaduoja nuo nemalonių pojūčių šlapinantis bei nuo pasikartojančių šlapimo takų infekcijų. Šunys nebekenčia skausmo priepuolių dėl susiformavusių akmenų“, – sako V. Valašimaitė.
Pilnavertė mityba
Susidūrus su ligomis, pasak gydytojos, daug šunų šeimininkių vis dažniau grįžta prie mitybos ištakų, kai šuo yra laikomas mėsėdžiu gyvūnu ir ima šerti šunis natūralia mėsa.
„Duodami žalią mėsą žinome, kuo maitiniame savo augintinį. Tuo tarpu sauso maisto sudėtis nėra iki galo aiški, maistas būna perdirbtas, dažnai pridėta skonio stipriklių, dažiklių, šuniui nenaudingų balastinių medžiagų, kad pašarui suteiktų trūkstamo sotumo. Šunys ėsdami mėsą iš jos gauna reikiamas medžiagas, tik svarbu maistą subalansuoti. Reikia duoti ne tik mėsą, bet ir subproduktus, kaulines dalis su mėsa, kad mityba būtų pilnavertė“, – veterinarijos gydytojai pritaria natūralios mitybos šalininkė, asociacijos „Už laimingus šunis“ vadovė ir „Rafus“ įkūrėja Inga Andrulevičienė.
Pasak veterinarės Vaidos Valašimaitės, vasarą šunys dažniau serga erkių platinamomis ligomis, šiltajam metų periodui taip pat būdingos traumos, nes šunys su šeimininkais daugiau laiko praleidžia lauke. Vasarą važiuodami automobiliu šeimininkai leidžia augintiniui iškišti galvą per langą, dėl to šuo dažnai kenčia nuo ausų uždegimo.
Dar viena didelė klaida – augintinius palikti vasarą automobilyje, nors ir labai trumpam, nes šunys gauna šilumos smūgį, kuris gali baigtis mirtimi. Prasidėjus piknikų sezonui, padaugėja ir ligų, susijusių su apsinuodijimais. Šeimininkai maitina savo augintinius produktais nuo vaišių stalo, tuomet šunys dažnai atvedami į kliniką dėl vėmimo ar viduriavimo.