Šiemet atostogauti pasirinkome lietuvių pamėgtą Angliją. Viename didesnių Anglijos miestų Bristolyje daugiau nei pusmetį gyvenantys puikūs mūsų draugai Ilma ir Šarūnas maloniai pakvietė praleisti laiką čia – kalvotoje Anglijoje, kur susipina gamtos ir civilizacijos gijos.
Trumpai apie Angliją ir anglus
Pavargusių nuo maždaug dviejų su puse valandų skrydžio mūsų jau laukė jaukūs draugų namai. Tiesą pasakius, apie juos, tiksliau, apie anglų namus ir norėčiau plačiau papasakoti. Esu ne kartą girdėjusi, kad Anglijos gyventojai dėl gausios populiacijos, pastaruoju dešimtmečiu suplūdusių emigrantų ir didelių gyvenamųjų namų kainų priversti gyventi mažose patalpose, tačiau tai, ką išvydau, pribloškė.
Draugai nuomoja nedidelio kotedžo pirmąjį aukštą. Jame išsidėstę du kambariai, kažkas panašaus į virtuvę ir vonia – net nėra koridoriaus. Didžiausias kambarys – svetainė. Miegamasis toks siauras, kad jame telpa tik dvigulė lova ir spintelė prie lovos. Virtuvė – ilga patalpa, kurioje vos telpa visa įranga, o atidarius orkaitės dureles dviem prasikeisti nėra galimybių. Vonia, žinoma, bendra su tualetu. Laimei, beveik kiekviena šeima Anglijoje turi sodelį, tačiau jo dydžiu taip pat negalima pasigirti.
Dar viena angliško gyvenimo ypatybė – nuolatinis galvos skausmas, kur pastatyti automobilį. Tarpai tarp transporto priemonių anglų kiemuose tokie siauri, kad arba tenka nemenkai pavargti, kol pastatai mašiną, arba palikti automobilį kaimyniniame kieme.
Kalbant apie automobilius, žinoma, nustebino važiavimas kita kelio puse, tačiau greitai prie to pripratome. Apskritai per dešimt dienų, praleistų Anglijoje, susidarėme nuomonę, kad anglai viską stengiasi daryti kitaip nei kitų tautų gyventojai, dėl to jie taip stipriai priešinasi pavadinti europiečiais.
Nustebino anglų mandagumas – tokių kultūringų, supratingų ir komunikabilių žmonių dar niekur nesu sutikusi. Nebūtina pažinoti žmogaus, kad jis jus užkalbintų, tiesiog maloniai pasišnekėję parduotuvės eilėje ar autobuse žmonės išsiskiria kas sau. Ir tikrai nėra ko bijoti – kalbos barjeras anglui netrukdo bendrauti, kaip tik – visi nori išgirsti apie tą tolimą šalį – Lietuvą.
Per dešimtį viešnagės dienų netrūko laiko apsipirkti. Net mums, lietuviams, kainos nepasirodė gigantiškos – pietavome užkandinėse, lankėmės turistiniuose objektuose, įsigijome drabužių ir avalynės. Mūsų draugai, dirbantys maisto pramonės srityje, prisipažįsta, kad čia dirbantiems emigrantams kainos atrodo priimtinos – jie gali sau leisti viską, ko tik trokšta, žinoma, ir dirba nemažai. Jaunos šeimos svajonėse – likti Anglijoje ir įsigyti savo namus.
Yra ką pamatyti
Mūsų kelionė po Angliją, be abejonės, prasidėjo nuo Bristolio (Bristol). Šis pietvakarių Anglijoje įsikūręs šeštas pagal dydį miestas yra regiono kultūros, švietimo ir pramonės centras. Jo klestėjimas buvo susijęs su komerciniu uostu, kuris buvo miesto centre, bet dabar perkeltas į Severno upės žiotis Avonmute ir Portberyje. Šiuo metu miesto ekonomikoje vyrauja kosmoso ir aviacijos pramonė, o miesto centro dokai atgimė kaip kultūros objektas. Bene garsiausias Bristolio objektas – Kliftono kabantysis tiltas per Avon Džordžo upę. Kelionė ant uolų įrengtu takeliu jaudinanti ir įdomi, o keliaudamas tiltu gali apžvelgti beveik viso miesto panoramą. Be to, netoli tilto įrengta vieta, kur sumokėjus simbolinį mokestį galima nusileisti į uolas. Bristolis kupinas gotikinio stiliaus bažnyčių, atvirų visų konfesijų tikintiesiems, įsimintinų skulptūrų ir... kirų, mat netoli miesto yra Bristolio įlanka. Prie jos krantų maloniai praleidome ne vieną valandą.
Didelį įspūdį paliko netoli Bristolio įsikūręs miestas Bafas (Bath). Šio miesto pavadinimas kilęs nuo žodžio „vonia“, mat Bafas nuo seno garsėja savo karštosiomis versmėmis ir romėnų įrengtomis viešosiomis maudymosi patalpomis. Taip pat šis miestas žymus savo teatrais ir muziejais. Dviejuose iš pastarųjų – Bath's Holburne Museum (dailės muziejuje) ir Fashion Museum (mados muziejuje) teko apsilankyti. Įspūdį paliko ne tik kultūrinis Bafo gyvenimas, tačiau ir architektūrinis palikimas. Šis turistinis miestas ne tik švarus ir gražus paganyti akims, tačiau ir malonus praleisti laikui.
Dar vienas miestas, kuriuo susižavėjome, – kalnuotasis Čedaras (Cheddar), garsėjantis savo sūriais. Čedaras įsikūręs ant Mendipo kalvų pietinio krašto. Bene įspūdingiausia kelionės į Čedarą dalis buvo kopimas į Čedaro tarpeklio (Cheddar Gorse) viršūnę. Tarpeklio uolose 1903 m. buvo rastas seniausio Didžiosios Britanijos žmogaus, vadinamo Čedaro žmogumi, skeletas. Kopdami džiaugėmės pakeliui pamatyta keista augmenija, voverėmis ir kalnų ožiais. O aukštis – buvo nepaprasta!
Kas yra „angliška“?
Visi žinome, kad pagalvojus apie tai, kas yra „angliška“, prieš akis iškyla vairo priešingoje nei didžiojoje pasaulio dalyje, dviejų vandens – karšto ir šalto – čiaupų, kitokių nei lietuviškos elektros rozečių, virvutės vietoje jungtuko vonioje vaizdai. Pasikartosiu, bet panašu, kad anglai turi savito gyvenimo viziją, nors ji ir atėjusi iš senų senovės. Deja, dažnai tenka girdėti, kad ko jau ko, tačiau angliškų tradicinių patiekalų išties nedaug. Sutinku, kad jų nėra gausybė, tačiau tie, kurių teko paragauti, pasirodė tikrai neprasti. Bene garsiausias anglų patiekalas vadinamasis fish and chips – kepta menkė ir aliejuje gruzdintos bulvytės, apipilti actu ir suvyniojami į sviestinį popierių. Tai iš tikrųjų neeilinio skonio valgis, anglų nepaprastai mėgstamas. Ne ką blogesni angliški pusryčiai – skrudinta duona, kepta šoninė, keptas kiaušinis su daržovių koše, virtomis pupelėmis, anglų mėgstamomis keptomis bulvėmis, keptais pomidorais, grybais ir daržovėmis. Ne ką prastesnį įspūdį paliko karštas naminis sidras, kurio ragavome lietingą dieną leisdamiesi Čedaro uolomis.
Karina SĖRIKOVA
