Pasitaiko, kad 2-3 metų amžiaus vaikui tėvai jau drąsiai duoda tokį patį maistą, kokį valgo ir patys. Vis tik gydytojai perspėja, kad nereikėtų stengtis vaiko pernelyg anksti bandyti paversti gurmanu, ir pabrėžia, jog tai, kaip mažametis maitinasi trimis pirmaisiais savo gyvenimo metais, turi labai didelę įtaką jo fizinei ir protinei raidai bei gerai savijautai.
Pirmieji trys gyvenimo metai – vieni svarbiausių
Gydytoja vaikų gastroentarologė ir dietologė Rūta Rokaitė sako, kad svarbiausias dalykas, kuriuo suaugusieji turėtų pasirūpinti siekdami užauginti sveiką ir laimingą vaiką, tai pasistengti užtikrinti visavertę jo mitybą.
„1-3 gyvenimo metais žmogus greitai auga, jo organizmas patiria nemažai pokyčių – diferencijuojasi ir bręsta jo centrinė nervų ir imuninė sistemos, taip pat inkstai, kepenys ir kiti svarbūs organai. Be to, ženkliai didėja vaiko raumenų masė, dygsta dantys. Antraisiais gyvenimo metais ir vėliau aktyvėja virškinimo fermentai, didėja virškinamojo kanalo gebėjimas virškinti ir pasisavinti įvairesnes medžiagas. Visa tai reikalauja didesnio dėmesio vaiko mitybai“, – pažymi R. Rokaitė.
Suaugusiųjų maisto nerekomenduoja
Neretai tėvai dviejų ar trejų metų amžiaus vaikui įsigudrina duoti net ir aštraus kinų maisto, keptų krevečių, picos, tačiau gydytojos R. Rokaitės teigimu, nors tokio amžiaus vaikui reikalinga maisto įvairovė, tačiau aštraus, rūgštaus, kepto, kito sunkiai virškinamo maisto, tokio kaip grybai ar jūros gėrybės, mažyliams duoti tikrai nerekomenduojama.
„Svarbiausia 1-3 metų amžiaus vaikui – įvairus, tačiau tinkamai parinktas maistas, su kuriuo organizmas gautų reikiamą pagrindinių maisto medžiagų – baltymų, angliavandenių ir riebalų – kiekį, taip pat pakankamai vitaminų ir mineralinių medžiagų. Be to, vaiko valgomas maistas turėtų užtikrinti tokį kalorijų kiekį, kuris patenkintų mažylio energijos poreikius. Tokiame amžiuje jie yra tikrai nemaži. Be abejonės, vaikams reikėtų riboti saldumynų vartojimą, nors juos mažyliai paprastai labai mėgsta. Reikėtų vengti ir saldžių vaisvandenių“, – pataria R. Rokaitė.
Anot gydytojos, nors didelė dalis to, ką valgo suaugusieji, vaikui nuo vienerių iki trejų metų amžiaus nėra tinkama ar bent jau nerekomenduotina, tačiau, pavyzdžiui, visišku vegetaru mažylis taip pat negali būti. Mėsos, kaip ir pieno bei jo produktų, jis turėtų gauti.
„Kalbant apie pieną ir jo produktus – jie reikalingi augančio vaiko organizmui – iki pat to laiko, kol jis visiškai subręsta. Pieno mišiniai rekomenduojami visiems vaikams iki trejų metų amžiaus. Išimtis, žinoma, yra pienui ir jo produktams alergiški mažyliai“, – sako R. Rokaitė.
Pasikliauti vien savo nuomone rizikinga
Gydytojos gastroentarologės teigimu, tėvai šiandien pernelyg anksti pradeda pasikliauti vien savo įsitikinimais ir nuojauta, kokį maistą turėtų gauti jų mažylis, nepasitarę su specialistais sprendžia, kas jų vaikui tinka, o kas – ne.
„Dveji ar treji metai dar per mažas amžius, kad būtų galima laisvai rinkti, ką vaikas valgo, nors, žinoma, dėmesį tinkamai mitybai skirti reikėtų visuomet. Tačiau tokio amžiaus vaikui subalansuota dieta ir maisto racionas yra itin svarbūs, todėl tėvai turėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar pediatru dėl to, kokį maistą jų atžala turėtų gauti, kokio galbūt reikėtų vengti, o ko duoti jam visai nereikėtų. Specialistų rekomendacijų laikymasis gali padėti išvengti įvairių vaiko sveikatos sutrikimų, leidžia jam augti sveikai ir visapusiškai vystytis jo organizmui“, – įsitikinusi R. Rokaitė.
Pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir kiti virškinimo sistemos sutrikimai, gydytojos teigimu, yra pagrindiniai nusiskundimai, dėl kurių į medikus kreipiasi tėveliai su vaikais iki trejų metų amžiaus. Taip pat dažni ir įvairių alergijų, antsvorio ar nepakankamo svorio augimo atvejai.