Nemalonumai gyvenime praktiškai garantuoti vaikams, kurie gimė sverdami mažiau nei 2,5 kg. Vaikai, gimę mažo kūno svorio, 30 proc. dažniau būna prastos sveikatos vaikystėje. Ilgainiui sveikatos sutrikimų ne mažėja, o daugėja – tikimybė, kad jiems suaugus sveikata taip pat šlubuos, padidėja net 70 proc., palyginti su normalaus kūno svorio naujagimiais.
Vaikai, gimę mažo svorio, pradinėse klasėse prasčiau mokosi matematiką, ne taip sparčiai išmoksta skaityti, jiems sunkiau perprasti kitas disciplinas. Šiems vaikams trečdaliu sumažėja šansai sėkmingai baigti pagrindinę mokyklą.
Kai žmogus, gimstant nesvėręs 2,5 kg, sulaukia 25 m., jo metinės pajamos paprastai būna 10,2 proc. mažesnės už bendraamžių, kurių svoris gimimo metu nebuvo per mažas. Sulaukus 35 m. šis skirtumas padidėja iki 15,6 proc., o 37–56 m. amžiaus jų metinės pajamos nuo kitų skiriasi jau 22 proc.
Vienas iš šio paradokso paaiškinimų – mažo svorio kūdikiai paprastai gimsta neturtingose šeimose. Tai turi įtakos ne tik vaiko sveikatai (JAV neturtingos šeimos dažniausiai neturi sveikatos draudimo ir rečiau kreipiasi į gydytojus), bet ir jo mitybai, vystymuisi ir išsilavinimui.
