Jei Jūs savo sode ar darže vis dar esate naujokas, tačiau norite mėgautis gausiu derliumi, tokiu atveju Jums galbūt pravers patarimai apie darbą žemės ūkyje. Patarimais su Jumis dalinasi elektroninė parduotuvė www.b-a.lt.
Dirvos paruošimas sodinimui
Jei jūsų darže vyrauja smėlio dirva, kuri esti sausa ir turi mažai maistingųjų medžiagų, tokiu atveju ją pagerinti siūloma prieš gilųjį kasimą į ją atvežus paskleisti molio ar durpių – mėšlo pūdinio.
Dėl smėlio dirvų rūgštumo patartina jas kalkinti. Kalkes galima keisti pelenais.
Jau daržovių augimo laikotarpiu drėgmei dirvoje palaikyti, siūloma paviršių padengti kapotais šiaudais, durpėmis, netgi tinka šviežiai nupjauta žolė.
Prie smėlio dirvas patartina tręšti organinėmis trąšomis.
Molingos dirvos pavasarį ilgai neišdžiūsta, todėl dirvos savybėms pagerinti patartina jas tręšti organinėmis trąšomis, ypatingai tinka pjuvenos. Dirvą, turinčią daug molio, patartina iš rudens suarti ar sukasti, kad paveiktos šalčio jos labiau pradžiūtų ir būtų puresnės.
Jei jūsų dirva yra įrengta nusausintame durpyne, tokiu atveju patartina ją kalkinti bei gausiai tręšti mineralinėmis kalio ir fosforo trąšomis.
Dirvą itin svarbu giliai įdirbti. Pavasarį įdirbta, puri dirva greičiau įšyla, joje susikaupia daugiau oro, maisto medžiagų bei drėgmės. Rudenį giliai sukastas ar suartas daržas gauna šalčio, kuris dirvą supurena, sunaikina jos paviršiuje žiemojančius kenkėjus.
Nuėmus derlių, patartina liekanas (stiebus, daigus ...) sudeginti bei pelenus paskirstyti po visą daržą, taip aprūpinsite žemę naudingomis medžiagomis.
Tinkamai paruošta daržo žemė turi būti puri, susidariusi iš smulkių žemės grumstelių. Per daug dirvą akėti nepatariama, nes iš sukeltų dulkių po lietaus gali susidaryti plutelė, kuri vėliau gali nepraleisti oro ir padidės vandens išgaravimas iš žemės.
Patarimai ką, kaip ir kur sodinti
Tų pačių daržovių nepatariama sodinti visus metus iš eilės toje pačioje daržo vietoje, kadangi dirvožemis pripranta prie augalo ir su laiku ima veistis kenkėjai bei ligos.
Jei ketina sėti sėklą nebe pirmą kartą, tokiu atveju patartina prieš tai ją patikrinti, t.y. sudaiginti namie. Sėkla skaitoma sudaiginta ir ją galima sodinti į dirvą, kai išsikalęs stiebelis tampa lygus pačios sėklos dydžiui. Dauguma ligų plinta per sėklą, taigi, jei sodinate daržovę, kuri nėra labai atspari ligoms, prieš tai patartina ją beicuoti.
Jei norite, kad pasėjus sėklos sudygtų greičiau nei įprasta, prieš tai jas rekomenduojama pamirkyti vandenyje, tačiau įsidėmėkite, jog sėklas supylus į dubenėlį ir ant jų užpylus vandens, jos neturi plaukioti, vanduo turi jas tik apsemti, kitu atveju sėklos negaus vandens ir jų daigumas sumažės.
Prieš sėdami sėklą į dirvą, įsitikinkite, jog ji drėgna. Jei žemė sausa, į duobutę įpilkite šiek tiek vandens. Stambesnės sėklos sėjamos giliau, smulkesnės arčiau paviršiaus.
Skirtingiems sėjinukams reikia skirtingų atstumų, taigi padrikai galite sėti tik tokiu atveju, kai daigai greitai bus persodinami, visais kitais atvejais patartina laikytis tvarkos ir dėsningumo.
Daigais auginamų daržovių sodinimo metu būtina atkreipti dėmesį į daigo šaknis, jei jos pažeistos, daigas gali išvis neprigyti, o jei vis dėl to prigis, derliaus tikėkitės vėliau nei įprastai.
Prieš sodinimą, t.y. iš vakaro patartina daigus gerai palaistyti, o sodinti į žemę juos labiausiai patartina ūkanotą arba lietingą dieną.
Svogūnus galima sėti ir iš sėklų, ir iš sėjinukų. Labiau patartinas sėjimas naudojant sėjinuką, nes tada svogūnai būna atsparesni ligoms bei kenkėjams, nei pasėtieji iš sėklų.
Morkos geriausiai auga lengvo bei vidutinio sunkumo dirvose. Geriausiai tinka priemolio ar priesmėlio dirvos. Jos sėjamos pavasarį, vos pradžiuvus dirvai. Pirmąjį mėnesį reikalauja itin daug drėgmės. Burokėliai geriausiai auga daugiausiai nerūgščioje, lengvo arba vidutinio sunkumo puveningoje priemolio dirvoje. Burokėlių negalima sėti į šviežiu mėšlu patręštą žemę, kadangi tokiu atveju šakniavaisiai gali būti išsišakoję ir pan.
Kopūstai geriausiai auga vidutinio sunkumo ir sunkiuose priemoliuose. Prieš sodinant kopūstą, į dirvą patartina įmaišyti drėgnų durpių. Kopūstai labai drėgmei reiklūs augalai.
Ridikėliai gana atsparūs šalčiams, todėl juos galima pradėti sodinti gana anksti, kai dirvos temp. tesiekia vos -2 ar -3 laipsnius. Aukštoje temperatūroje augdami ridikėliai pasidaro sausi ir neskanūs, kartūs tampa kai dirvoje trūksta drėgmės ir maisto medžiagų. Venkite juos sėti po kopūstinių daržovių, nes juos puola tos pačios ligos bei kenkėjai.
Moliūgus patariama sodinti dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo daugiametės žolės, žiemkenčiai, kukurūzai, ankštinės kultūros, svogūnai, kopūstai ar šakniavaisiai. Moliūgas bijo šalnų, todėl jį galima sodinti, kai žemė pilnai įšilusi ir nebegresia šalnos.
Bulvės nesutaria su pomidorais, todėl jas sodinant reikėtų įsidėmėti, jog toje pačioje vietoje sodinti bulvių bei pomidorų nederėtų anksčiau nei kas 4 metus. Venkite sodinti užlietose pievose, sunkiose dirvose ar arti komposto krūvos. Rudenį patartina žemę, skirtą bulvėms, išdirbti ir patręšti perdrėkusiu kompostu arba mėšlu.
Žirnius galima tręšti tik perpuvusiu mėšlu, šviežiu negalima, nes sumažės vaisių. Toje pačioje vietoje žirnius sodinti tinka tik po 4 metų. Žirniai nėra lepūs, tad jiems tinka visų tipų dirva. Šioms daržo gėrybėms patartina skirti saulėtą augimo vietą, vengti aukšto gruntinio vandens.
Pupos nėra reiklios, tik nemėgsta rūgščių dirvų. Jos iškenčia iki 6 laipsn. šalnas. Itin patogu, nes pupoms atskiro ploto galima neskirti, jos puikiai jaučiasi augdamos kartus su bulvėmis.
Salotos pavasarį sėjamos šalpusniui pražydus ir paskui gali būti vis naujai sėjamos kas 10 dienų – taip turėsite šviežių ir neperaugusių daržovių. Mėgsta puveningą, vidutinio sunkumo, gerai ištręštą, saulėtą dirvą. Neauga rūgščioje dirvoje ir mėgsta drėgmę, tačiau reikia jos nepadauginti, kitaip gali pradėti pūti.
Pomidorai darže sodinami praėjus šalnoms, tinka lengva, geros struktūros dirva. Daigams prigijus tręšiama taip: iš pradžių azoto 20 g amonio salietros į 1 m2), žiedams pražydus — fosforo ir kalio (20 g superfosfato, 10 g kalio chlorido į 1 m2) trąšomis. Pomidorai laistomi tik saulėtą dieną, kad iki vakaro augalai apdžiūtų (ant drėgnų augalų plinta pomidorų ligos).
Agurkai yra reikli šilumai, drėgmei bei maisto medžiagoms daržovė. Todėl, norint gauti stabilų derlių, agurkus geriau auginti ne lauke, o durpių substrate pavasariniuose polietileno šiltnamiuose. Sėklos pasodintos į šaltą, drėgną žemę supūva, todėl jei negalima grunto sušildyti bent iki 16 laipsnių temperatūros, agurkų sodinti nepatariama. Agurkai nemėgsta ir padidinto druskingumo.
Petražolė mėgsta purią priemolio ir priesmėlio dirvą, daug organinių trąšų. Nerekomenduojama sodinti po kitų skėtinių kultūrų (morkų, krapų, kalendrų, kmynų), o šakninėms petražolėms pavojingi nematodai, jei prieš tai augo svogūnai, porai ar salierai. Mažiau pavojingi nematodai po bulvių, burokėlių, kopūstų. Jos mėgsta saikingą laistymą, todėl jei persistengsite gali tiesiog supūti. Šios prieskoninės žolelės turi savybę kaupti nitratus, todėl tręšti azotinėmis trąšomis nederėtų.
Žiedinis kopūstas blogai laikosi, todėl rekomenduojama juos sodinti per kelis kartus, geriausiai kas 10 dienų. Mėgsta derlingą dirvą, todėl tenka dažniau laistyti bei tręšti. Jei susidarant žiedinių kopūstų galvutėms dirva bus sausa, tokiu atveju jos susisuks mažos, neišsivystys iki galo, bus prastos kokybės.
Brokolis auginamas kaip ir žiedinis kopūstas, mėgsta drėgnas ir trąšias dirvas. Jų galvučių nereikia pridengti nuo saulės. Brokolių nereikia kelis kartus sodinti, bet norint gauti gausesnį pakartotiną derlių, nepamirškite jų papildomai tręšti.
Mėta geriausiai veši šiek tiek daliniame pavėsyje, drėgnuose, daug maistingųjų medžiagų turinčiuose dirvožemiuose, kuriuose neturi būti piktžolių. Jei yra ne per sausa, gerai auga ir saulėtoje augavietėje. Dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, jos ypatingai greitai veši, taigi, jeigu jų nepjausite, jos labai greit užims visus laisvus plotus darže.
Mairūnai gerai auga šiltoje, saulėtoje vietoje, mėgsta derlingą, neutralią arba nelabai rūgščią priemolio ar priesmėlio dirvą. Jie jautrūs šalnoms, todėl į dirvožemį sodinami jau joms praėjus. Didesnis mairūnų derlius gaunamas, kai į vieną duobutę sodinama po 2-3 daigus.
Bazilikams vertėtų parinkti šiltą, saulėtą vietą, kurioje nebūtų stiprių vėjo gūsių. Ši prieskoninė žolelė puikiai auga derlingoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Bazilikai labai jautrūs šalnoms, todėl reikėtų sodinti, tik joms pasibaigus. Per visą vegetaciją reikėtų palaikyti purią, nepiktžolėtą dirvą, o sausrų metu nuolat laistyti. Kalendros gerai auga lengvesnėse ir vidutinio sunkumo, puveningose, neutralios reakcijos dirvose. Mineralinėmis trąšomis dirva turi būti tręšiama kaip ir bazilikams. Sėjamos jos anksti pavasarį, yra daug atsparesnės šalčiams, nei dauguma prieskoninių žolelių. Tačiau, kad ir kokiais patarimais vadovautumėtės, norėdami padidinti gaunamą derlių, nereikia pamiršti, jog niekada negausite optimalaus rezultato be kokybiškų ir patikimų sodo bei daržo įrankių, - teigia elektroninės parduotuvės direktorius D. Šilkus. Taigi, suderinę žinias ir ergonomiką, galėsite džiaugsitės puikiu derliumi, kurio užteks ne tik Jums, bet galėsite pasidalinti ir su savo kaimynais.
