dirva

Iš tiesų šaltasis metų laikas yra tas metas, kai žemę reikia paruošti naujam sezonui. Jei dirvą tręšite ne tik rudenį, bet ir žiemą, tai padės pagerinti jos struktūrą. Ypač jei rudenį dirva nebuvo tręšta, tuomet tręšimas žiemą yra tiesiog būtinas. Juk iki naujojo sezono žemė dar turės laiko įsisavinti visas naudingas medžiagas. Kokios trąšos geriausiai tinka žiemos tręšimui? Geriausiai šiuo metų laiku tiks organinės trąšos – kompostas ir humusas.

Ruduo – tai puikus metas sodinti braškių daigus, siekiant gausaus derliaus kitais metais. Tinkamai pasirinktos veislės ir paruošta dirva gali užtikrinti skanias braškes, kurios anksti pavasarį pradės augti ir džiugins uogomis. Naujienų portalui tv3.lt ūkininkas, „Rito Kvietkaus braškių ūkio“ savininkas Ritas Kvietkus atskleidžia, kokie braškių daigai yra geriausi sodinti rudenį ir kaip paruošti dirvą rudenį.

Nuėmus daržoves, reikia pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas pagrindinių darbų – sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Atlikus šiuos svarbius darbus, padidės derlingumas, sumažės žaladarių, ligų ir piktžolių plitimas bei atsiradimas. Dirvožemio paruošimas Pirmiausia, nuėmus derlių, reikėtų pašalinti visas liekanas. Atidėliojant šį darbą, augalų liekanos ims pūti ir pradės bręsti patogenai, kurie užkrės dirvą.

Norint sėkmingai užbaigti sezoną ir pasidžiaugti derliumi, reikia spėti laiku nuimti daržoves bei paruošti dirvą kitiems metams. Rugsėjį orai darosi vis labiau rudeniški, o ir visos daržovės jau subrendę. Tačiau kiekviena jų turi savo nuėmimo laiką – jei rugpjūčio pabaigoje ėmėme pomidorus, agurkus, rovėme svogūnus bei ankstyvuosius kopūstus, atvėsus orams reikėtų rauti burokėlius, morkas, salierus, geltekles, pastarnokus.

Žemdirbystėje naudojamų pesticidų efektyvumui gerinti yra pasitelkiami preparatai, kurie užtikrina, kad jų veikliosios medžiagos būtų purškiamos tikslingai, išvengiant pertekliaus. Ilgą laiką šie preparatai buvo gaminami naftos produktų pagrindu, tačiau žemės ūkio produkcijos gamintojai UAB „Nando“ rinkai pristatė natūralios kilmės gaminį, kurio pagrindą sudaro augalinis aliejus.

Daugelis žmonių žino, kad kavos tirščių nereikėtų pilti į virtuvės kriauklę, nes tai gali sukelti rimtą užsikimšimą. Dėl to, dauguma kitų juos pila į tualetą. Deja, tačiau tai taip pat nėra tinkamas sprendimas. Aiškiname, kas gali nutikti, jei kavos tirščius pilsite į tualetą ir kur geriau juos išmesti. Kavos tirščiai yra mažos, įmirkusios dalelės, kurios greitai nusėda vandenyje. Juos išpylus į kriauklę ar tualetą gali susidaryti nuosėdų kamščiai, kuriuos panaikinti bus be galo sunku.

Jei jau pradėjote dirvą ruošti žiemai, reikėtų susimąstyti ir apie tai, kaip galima užtikrinti gerą derlių pavasarį: praleiskite šiek tiek laiko maitindami dirvą. Tai pagerins ne tik augalų išvaizdą, bet dėl puikios žemės augalai geriau augs, bus sveikesni ir nereikės tiek daug darbo įdėti pavasarį. Pateikiame kelis patarimus, kaip išlaikyti sveiką dirvožemį.   Pabandykite padaryti dirvos rūgštingumo testą – jei reikia, kad dirva būtų rūgštesnė, prilašinkite citrinos sulčių ar sieros.

Nusikelkime į mūsų planetos plaučiais vadinamą Amazonę, kur pastaraisiais metais ne tik dažniau nei įprasta kyla gaisrai, bet ir neįkainojamuose miškuose įsisiautėjo nelegalūs aukso kasėjai. Skaičiuojama, kad Amazonėje veikia puspenkto tūkstančio nelegalių kasyklų. Šalies prezidentas Žairas Bolsonaras žada jas legalizuoti, o aplinkosaugininkai perspėja apie nepataisomą žalą Amazonės miškams.

Nors pavasaris spyriojasi ir daržuose tokiu oru dar nelabai ką nudirbsime, vis tik šiltnamiuose jau galima kibti į darbus, ką praėjus pavasario šventėms, daugelis daržovių augintojų ir darys. Tad, kaip paruošti dirvą sėjai, kada sodinti derlių ir kaip apskaičiuoti jo kiekį, pataria didžiausio šiltnamių komplekso Baltijos šalyse – „Kietaviškių gausos“ – vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.

Naglis Šulija, Žinios.lt Šį vakarą orai Lietuvoje bus nevienodi. Vakaruose bus jau mažai debesuota, rytinėje šalies dalyje debesų nestigs, čia kai kur palynos. Bet naktį debesys sparčiai tirps, nyks, tad ir lietus greitai liausis. Dėl to, kad neseniai lijo, dirvoje, ore yra daug drėgmės, kuri kai kur gali pavirsti rūku. Vėjas vakarų, silpnas. Rytoj išaus gražus, šviesus, daug kur tiesiog saulėtas rytas.

 Milda Medžiokalnytė Šių metų sausio pirmo dešimtadienio pabaigoje Kelmės rajono Pakražančio seniūnijos Kušleikių kaime po bulvių lupenomis aptiktas šiurpus radinys – negyvas kūdikis. Įtariama, kad jį ten paliko 34-erių teismo neveiksnia pripažinta moteris. Pamanė radęs lėlę Vos prašvitus lauku klampojusio kaimiečio dėmesį patraukė kažkas boluojantis. Stabtelėjęs ir labiau į „paketėlį“ įsistebeilijęs, kaimietis iš pradžių pagalvojo, kad rado vaikų pamestą lėlę.

 Vis daugiau lietuvių sugrįžta į daržus bei sodus, nes užsiauginę savą vaisių ar daržovę, mes esame tikri tuo, ką dedame į burną, ko nebūtų galima pasakyti apie pirktines gėrybes. Kita svari priežastis kodėl itin naudinga darbuotis darže – ekonomiškumas. Juk užsiauginti savų produktų mums nekainuoja daug, čia daugiau reikia skirti laiko bei įdėti pastangų ir galime ne tik save, bet ir draugus, gimines aprūpinti sodo, daržo gėrybėmis visiems metams.

Dėl mineralinių trąšų ir chemijos naudojimo spartėja dirvožemio degradacija, o pamaitinti dirvą organinėmis trąšomis galimybių mažėja, nes mažiau auginama galvijų ir kiaulių. Specialistai perspėja, kad gyvulininkystės sektoriui nykstant ir daugėjant intensyvios augalininkystės ūkių, kuriuose vyrauja kviečiai ir rapsai, netrukus ir derlingų šalies rajonų laukai gali virsti dykuma. Ir bėda, ir gėda Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje maždaug tris kartus sumažėjo galvijų ir kiaulių.

Augalai išsprogo ir suvešėjo – gražumėlis! Norėtųsi tikėti, kad tas klestėjimas tęsis, kol šakos ims svirti nuo sveikų sultingų vaisių, daržovės pradės virsti iš lysvių, o dekoratyviniai krūmai ir gėlės nepaliaus stebinti savo spalvomis bei formomis. Tačiau aure, į gyvybe trykštančias šakeles jau taikosi pirmieji kenkėjai, o nuo jų neatsilieka kol kas dar nepastebimi ligų sukėlėjai.

„Nepriklausomą gyvenimą Lietuva pradėjo 1990 m. kovo 11 d., bet kova dėl laisvės dar nėra pasibaigusi“, – 1999-aisiais rašė Juozas Kojelis, egzodo žurnalistas, įdėmus gyvenimo stebėtojas ir ištvermingas jo komentatorius, savo apžvalgas bei straipsnius reguliariai skelbiąs išeivijos bei Lietuvos spaudoje jau gerą pusšimtį metų. Lietuvon, beje, sugrįžęs netrukus po Kovo 11-osios. Galėjo uždirbti 1 mlrd.