Jokių vaistų į keliones nepasiima tik labai jauni žmonės, kurie apie tai net nesusimąsto, visiški užuomaršos arba absoliutūs optimistai.
Paprastai keliautojai, nesvarbu, ar keliautų atostogų malonumų ieškodami, ar darbo reikalais, pasirūpina bent minimaliomis pagalbos sau priemonėmis, kad svečioje šalyje ar gamtoje negadintų nuotaikos ir užklupus nedideliems sveikatos sutrikimams ar patyrę traumą neeikvotų laiko. Be to, dažnai reikalingo vaisto užsienyje be recepto neįsigysite, jau nekalbant apie tai, kad bus sunku net paaiškinti, kokio vaisto konkrečiai reikia.
Pradžioje – draudimas
Žinoma, ligoninės į lagaminą nesutalpinsi, tačiau turėti pagrindines priemones, kuriomis galima suteikti pagalbą sau ir savo artimiesiems, reikia ir būtina. Prieš ruošiantis į kelionę ir pagalvojus apie savo sveikatą, visų pirma reikėtų prisiminti medicininių išlaidų draudimą. Skamba banaliai, tačiau dar dažnas mūsų tautietis nenusiperka šio lyg ir privalomo kelionės atributo, bandydamas sutaupyti keletą litų. Tačiau prieš elgiantis taip neatsakingai, reikėtų bent jau internete pasiskaitinėti liūdnų istorijų apie tai, kas nutinka, kai užsienio šalyje užklumpa rimta sveikatos bėda ir pagalbos tenka kreiptis į vietinius medikus. Todėl šiuo klausimu neverta net diskutuoti. Nebent apie tai, kokioje draudimo kompanijoje ir kokiai sumai reikia draustis. Tik tiek.
Kai jau turime medicininių išlaidų draudimą, mintis perkelkime arčiau savo kūno. Dera prisiminti visas lėtines savo ligas, kurias nuolat gydome vaistais. Taip pat tokias ligas, kurios kartais paūmėja ir sukelia sveikatos problemų, nes išvykos metu dėl pasikeitusios mitybos, miego režimo, klimato, nuovargio, streso tikrai gali paūmėti net ir seniai užmirštos ligos. Pagalvojus apie tai, į kelioninę vaistinėlę reikėtų įsidėti nuolat vartojamus vaistus, tokius kaip vaistus nuo kraujospūdžio, kraują „skystinančius“, priešdiabetinius vaistus ir kiti. Be to, jeigu kartais paūmėja nugaros, kaklo ar sąnarių skausmai, neužmirškite įsidėti įprastai vartojamų ir padedančių vaistų nuo skausmo.
Priemonės traumoms ir nutrynimams gydyti
Vienos iš pagrindinių priemonių vaistinėlėje turi būti priemonės žaizdelėms ir nutrynimams gydyti, nes tokių nemalonumų neišvengia beveik kiekvienas turistas, nesvarbu, ar kojos būtų nutrintos dėl keliolikos valandų keliavimo kalnais, ar dėl ne visai patogių naujų batų, įsigytų išpardavimo metu svečioje šalyje. Jei kartu keliauja vaikai, dažnai jie nusibrozdina, įsiduria, įsipjauna – tai aksioma. Galų gale maudantis nepažįstamose egzotiškose jūrose gali nudeginti medūzos, galima užminti ant jūros ežio. Todėl, galvojant apie šiuos nemalonumus, vaistinėlėje turi būti įvairių dydžių pleistrų, kokio nors dezinfekuojančio skysčio (pvz., vandenilio peroksido), hidrogelio (pvz., Curiosin), tvarsčių, žirklutės, pincetas. Žinoma, nebūtinai visų šių priemonių prireikia iš karto, nes pagalba įvairių žaizdų atvejais kiek skiriasi. Tai priklauso nuo priežasties, dėl kurios atsirado žaizdelė.
Jei žaizdelės pjautinės, durtinės, jos linkusios kraujuoti, todėl žaizdos kraštus reikia užspausti tvarsčiu ar servetėle ir palaikyti keletą minučių. Per tą laiką sužalotos smulkios kraujagyslės užsikemša trombu ir kraujavimas nurimsta. Galima uždėti šalčio (ką turime po ranka ar galime greitai rasti – kad ir šaldyto maisto ar paprasčiausių ledų iš parduotuvės), dėl ko susitraukia kraujagyslės, sumažėja kraujavimas. Jei stipriai sužalota galūnė, ją reikėtų kuriam laikui pakelti. Po to žaizdą reikėtų išplauti steriliu vandeniu arba bent jau švariu. Jei neturite, praplauti galima ir vandenilio peroksidu. Plovimo metu iš žaizdos pašalinami svetimkūniai (smėlis, žemės, stiklai), taip žaizda apsaugoma nuo supūliavimo. Švarią žaizdelę patepkite gijimą skatinančiu hidrogeliu ir, jei ji nedidelė, užklijuokite orui pralaidžiu pleistru, o jei didesnė – apriškite tvarsčiu.
Jei kojas nutrynė nepatogūs batai, būtų neblogai susidariusią pūslę pradurti sterilia (arba bent jau nuvalyta spiritu) adata, išspausti susikaupusią limfą ir užklijuoti pleistru.
Ypatingesnės žaizdos susidaro nudeginus medūzai, įsidūrus į jūrų ežį ar sužalojus kokiam kitam egzotiniam gyvūnui ar augalui. Visais atvejais, jei tik įmanoma, reikia pašalinti likusius svetimkūnius – ar medūzos čiuptuvėlį, ar ežio spyglį ir pan. Po medūzos nudeginimo padeda silpno acto tirpalo ar sodos tirpalo pavilgai, kurie apmalšina skausmą. Tačiau jei sužalojimai dideli, būtina kreiptis į medikus. Be to, šių gyvūnų „prisilietimai“ gali sukelti ir stiprias alergines reakcijas, net iki gyvybei pavojingos būklės – anafilaksinio šoko.
Priešalerginiai preparatai
Būtent šių vaistų ir turėtume įsidėti į vaistinėlę, norėdami išvengti alerginių reakcijų sukeliamų nemalonumų. Jei kokius priešalerginius vaistus vartojate nuolat, reikėtų juos ir įsidėti. Jeigu ne, bet esate alergiškas, reikėtų rinktis antros kartos antihistaminimius vaistus (pvz.: Dasselta, Zyrtek, Claritine ir kt.), kurie nesukelia senesniems antihistamininiams (pvz., tavegiliui) būdingo migdančio poveikio, kas yra ypač svarbu vairuojant automobilį ar šiaip keliaujant.
Skausmą malšinantys, temperatūrą mažinantys, spazmolitiniai preparatai
Net negalvojant į vaistinėlę reikia dėti skausmą malšinančius vaistus. Ypač tada, jei ir namuose būna migrenos priepuoliai, kankina sąnarių, nugaros skausmai. Patys žinote, kas geriausiai jums padeda, tik reikia pagalvoti apie skausmą malšinančių vaistų saugumą, galimus jų šalutinius poveikius. Vienu iš saugiausių skausmą malšinančių vaistų laikomas naproksenas (Lietuvoje žinomas kaip nalgesinas), kuris greitai ir gerai malšina skausmą. Taip pat nedideliam skausmui ir temperatūrai mažinti puikiai tinka paracetamolis, tik reikia prisiminti, kad negalima viršyti 4 g (tai yra 8 paracetamolio tabletės) paros dozės, nes didelės paracetamolio dozės (12 g per parą) gali sukelti ūminį kepenų nepakankamumą.
Keliaujant dėl gausesnio neįprastų vaisių vartojimo, aštraus ir neįprasto maisto yra dažnesni žarnyno sutrikimai, sukeliantys nemalonius pojūčius: pilvo pūtimą, raižymą ir pan. Jie atsiranda dėl pilvo lygiųjų raumenų spazmų ir žarnyno sienelių tempimo. Jeigu jums net ir namuose pasitaiko spazminio pobūdžio pilvo skausmų, jei sergate tulžies pūslės, inkstų akmenlige, vaistinėlėje būtinai turėtų būti ir spazmolitikas drotaverinas, geriausiai žinomas kaip nospa. Tai yra veiksmingas spazmolitinis vaistas, kuris atpalaiduoja visų vidaus organų lygiuosius raumenis. Kadangi spazmas yra labai intensyvus raumeninių skaidulų susitraukimas, dėl kurio kyla skausmas, atsipalaidavus skaiduloms skausmas nurimsta.
Viduriavimą stabdantys vaistai
Jeigu kiti vaistai keliautojo vaistinėlėje dažnai taip ir lieka nepanaudoti, tai šių vaistų keliautojams prireikia gana dažnai. Nes labai jau norisi paragauti svečių šalių gardumynus, delikatesus. O kartais net užmirštamas elementarus atsargumas, užkandžiaujant gatvės užeigose ar geriant nevirintą vandenį šalyse, kur tą daryti griežtai draudžiama. Vidutinio klimato šalių gyventojai, keliaudami po šiltesnio klimato šalis, dažnai kelias dienas ar savaites kenčia nuo viduriavimo, vadinamo keliautojų diarėja. Keliautojų diarėja yra viena dažniausių keliautojų ligų, ja kasmet suserga 20–50 proc. turistų. Yra šalių, į kurias vykdami keliautojai labiau nei kitur rizikuoja susirgti keliautojų diarėja. Dažniausiai šia liga suserga keliautojai iš turtingų valstybių atvykę į besivystančius regionus, tokius kaip Lotynų Amerika, Afrika, Vidurio Rytai, Azija. Todėl reikia pasiimti lengvą ar vidutinį viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Smecta ar Imodium. Taip pat aktyvuotos anglies tablečių ar kapsulių, kurios gali padėti ne tik viduriuojant, bet ir apsinuodijus. Netektam skysčių kiekiui atkurti yra būtini druskų mišiniai, pvz., rehidronas. Jei žinote, kad žarnynas labai jautriai reaguoja ir gana dažnai susiduriate su tokiomis problemomis, galite įsimesti ir probiotikų (pvz. Linex), kurie padeda atkurti žarnyno mikroflorą. Keliautojų diarėjos galima išvengti profilaktiškai vartojant antibiotikus, tačiau čia jau kiekvienu individualiu atveju reikėtų pasitarti su gydytoju, įvertinti šalies, į kurią vykstate, riziką ir tada jau gydytojas išrašytų antibiotiko receptą diarėją gydyti profilaktiškai.
Repelentai, priemonės po vabzdžių įkandimo
Tai irgi vaistinėlės sudedamosios dalys. Nes dažnai nuotaiką gadina kraujasiurbiai vabzdžiai, o po jų įkandimų kankina niežulys.
Taigi kai vaistinėlė sukomplektuota, belieka ją įsidėti į lagaminą. Vis tik tiems, kurie gydosi lėtines ligas ir vaistus turi vartoti kasdien, būtiniausius vaistus reikėtų turėti rankiniame bagaže, jei ruošiatės skristi lėktuvu. Nes jei bagažas pasimestų ir į vietą atkeliautų tik po kelių dienų, jus gali surasti jau ligoninėje... Prieš dedantis vaistus į rankinį bagažą, derėtų susipažinti su aviakompanijos taisyklėmis, nes gali prireikti ir gydytojo recepto, ir vaisto pirkimo čekio, ir dar ilgo vaisto vartojimo laiko, kad reikalingą preparatą galėtumėte vežtis be papildomų problemų. Ypač tai aktualu diabetikams, kuriems net kelionės lėktuvu metu gali prireikti leistis insuliną.
Vykstant į egzotiškas šalis reikia prisiminti ir būtinus skiepus. Čia jau kiekvienu atveju sprendžiama individualiai – tiek apie skiepus, tiek apie profilaktinio gydymo tikslingumą (pvz., maliarijos).
Papildomai:
Įvairaus dydžio pleistrai, tvarsčiai, vandenilio peroksidas, hidrokoloidinis gelis Termometras, žirklės, pincetas Repelentai, gelis, mažinantis skausmą po vabzdžių įkandimo Preparatai nuo alergijos Viduriavimą stabdantys preparatai, aktyvuota anglis, druskų mišiniai elektrolitų balansui atkurti; drėgnos servetėlės rankoms Skausmą malšinantys, temperatūrą mažinantys, spazmolitiniai preparatai Vaistai lėtinėms ligoms gydyti (kraujospūdį mažinantys, priešdiabetiniai, aspirinas, nitroglicerinas ir kt.)