Moteris pasakoja, kad viskas įvyko labai greitai: gaisras kilo antrame daugiabučio aukšte ir netrukus kaimynai vieni kitiems pradėjo šaukti, daužyti per duris, kad greičiau išeitų iš pastato. Gyventojai įtaria, kad gaisrą sukėlė daugiabutyje gyvenantis ir alkoholio nevengiantis kaimynas, galimai numetęs nuorūką.
„Matyt jis numetė nuorūką, nes pas jį viskas ir užsidegė. Kadangi jis gulėjo, miegojo, tai jį iš buto išnešė šiek tiek apdegusį. Daugiau žmonių nenukentėjo, tik visi liko be namų, be pastogės“, – pasakoja D. Orlova.
Ji neslepia nusivylimo, kad kurį laiką kartu su kitais gyventojais tiesiog turėjo stebėti atvira liepsna degantį pastatą, kurio, anot pašnekovės, niekas negesino:
„Labai gaila, kad mūsų gaisrinė atvažiavo su pustuštėmis cisternomis vandens, todėl reikėjo laukti, kol atvažiuos iš Antakalnio. Tai 30-40 minučių tas namas degė tiesiog negesinamas, o mes stovėjom, žiūrėjom ir verkėm. Žmonės ant kelių klūpėjo ir meldėsi, kad tik greičiau gesintų“.
Gyvenimas sustojo
Gaisro gesinimo ir likvidavimo darbai truko maždaug 4 valandas. D. Orlova pasakoja, kad gyventojai po nelaimės apsistojo kas kur galėjo, nes pirmas daugiabučio aukštas visiškai sulietas vandeniu, o antrame aukšte viskas sudegė, neliko nieko:
„Kas glaudžiasi pas kaimyną, kas pas šeimą. Mes, pavyzdžiui, tėvų neturim, jie mirę, esame aš su vyru ir dviem nepilnamečiais vaikais, tai dabar mums padeda draugai, bet juk visą gyvenimą pas juos negyvensi...“, – sako sudegusio daugiabučio gyventoja.
Ji graudinasi pasakodama apie tai, kad dėl nelaimės sustojo įprastas gyvenimas.
„Viskas sustojo, nieko nėra...Aš esu mokytoja, dirbu mokykloje, tai dabar negaliu nei pamokų vesti, vaikai negali mokytis. Tai baisu, nes gaisras pasiima viską“, – su ašaromis akyse kalba moteris.
D. Orlova sako, kad gyventojų vardu kreipėsi pagalbos ir į Naujosios Vilnios seniūniją, ir į Vilniaus miesto savivaldybę. Ji atskleidžia, kad kol kas konkrečios informacijos dėl galimos pagalbos turi mažai:
„Buvo atvažiavęs ir seniūnas, ir iš savivaldybės sako, kad galbūt padės sutvarkyti tas šiukšles sudegusias. Nežinau, gal skambinsime dėl stogo atstatymo, bet neįsivaizduoju, kaip tai atrodys...
Dabar tvarkome pašalpas, kad bent kažkokias gautumėme, bet reikalauja pajamų iš darbo įrodymų, o žmonės visus dokumentus prarado, viskas sudegė, tai iš kur dabar kažką gausi? Tiesiog daug kam skambiname ir bandome daryti, ką galime, nors ir nukreipinėja mus nuo vieno žmogaus prie kito“.
VPGV atstovas sako, kad gaisras buvo gesinamas iškart
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Valentinas Svirkas sako, kad pajėgų gaisro gesinimui buvo pakankamai ir jos atvyko laiku:
„Jeigu ugniagesiai gelbėtojai būtų kurį laiką negesinę gaisro, jiems nebūtų pavykę išsaugoti viso daugiabučio pirmojo aukšto ir dalies mansardos. Be to, ugniagesiai gelbėtojai išnešė du pažeistus dujų balionus, iš kurių tekėjo dujos ir intensyvino degimą. Nedaug trūko, kad name būtų nugriaudėjęs sprogimas“.
Pranešimas apie gaisrą buvo gautas gegužės 16 dieną 20:04 valandą. Į įvykio vietą iškart buvo išsiųstos dvi Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos automobilinės cisternos: vienos talpa – 5000 litrų, kitos – 3000 litrų.
20:08 valandą 4-osios komandos skyrininkas, kuris vykdė pamainos vado funkcijas, atvykęs į įvykio vietą, paprašė pagalbos. Į pagalbą 4-osios komandos pajėgoms buvo išsiųstos dvi 6-osios komandos automobilinės cisternos. Jos atvyko 20:19 val. ir 20:25 valandą.
Gaisro metu sudegė ir buvo išardyta apie 390 kvadratinių metrų stogo konstrukcijų, išdegė apie 160 kvadratinių metrų mansardinio aukšto, apie 70 kvadratinių metrų mansardos išsaugota. Pirmasis aukštas buvo sulietas vandeniu.
Galintys padėti šeimoms, nukentėjusioms nuo gaisro, kviečiami aukoti šiais rekvizitais: Gavėjo sąskaita: LT097300010115356853; gavėjo pavadinimas: Donata Orlova; mokėjimo paskirtis: Parama po gaisro.
