Metų pradžioje kilus gaisrui Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyne ugnies padaryta žala milžiniška: gaisras Tytuvėnų ansamblio pastatams padarė beveik 4 mln. litų žalos. Skaičiuojama, kad vienuolyno patalpose veikusiame bažnytinio meno muziejuje per gaisrą sudegę unikalūs meno kūriniai, kurių vertė – apie 2,5 mln. litų.
Šiandien nėra aišku, kaip ir kokiomis lėšomis vienuolynas bus remontuojamas, Tytuvėnų ansamblis durų svečiams neužvėrė ir toliau priima lankytojus, vien praėjusį mėnesį jų sulaukta 1400.
Legenda apie Tytuvėnų vienuolyną
Rašytiniuose šaltiniuose Tytuvėnai pirmąkart paminėti 1503 m. Apie paties vienuolyno atsiradimą esama ne vienos legendos, bet viena jų pasakoja, kad vienuolyno statybos vietą padėjo parinkti pranašišku palaikytas ženklas – vieną naktį būsimųjų statybų vadovas ant kalno pamatė šviesulį, kurio užgesinti nepajėgė tą naktį siautėjęs vėjas, tad ir vieta vienuolynui parinkta būtent ten.
1609 m. Tytuvėnai atiteko LDK vėliavininkui ir Žemaičių žemės teismo teisėjui Andriejui Valavičiui. Jis, norėdamas įamžinti savo ir savo pirmosios žmonos atminimą, 1613 m. į Tytuvėnus pakvietė bernardinų vienuolius ir pažadėjo juos aprūpinti žemės valdomis ir pinigais. 1618 m. bernardinams užrašyta 18 valakų žemės ir pradėtos statybos. Bažnyčia, dedikuota Švč. Mergelei Marijai Angelų Karalienei, pašventinta 1635 m. lapkričio 1 d. Tuo pačiu metu toliau buvo statomi vienuolyno ūkio trobesiai.
Tytuvėnai (nuotr. I. Vainalavičiūtės) (nuotr. Balsas.lt)
Tiesa, pats didikas pageidavo, kad vienuolyne apsigyventų tik dvylika vienuolių, bet aplinkybės lėmė, kad po jo mirties vienuolyne apsigyveno 18 vienuolių. Vėliau, 1831 m. Tytuvėnai buvo vienas iš sukilėlių centrų. Vienuolynas bei ūkiniai pastatai buvo įtvirtinti gynybai, įrengtos šaudymo angos. Tąkart, sukilimui pralaimėjus, caro valdžia Tytuvėnų vienuolių nelietė. 1863 m., prasidėjus antram sukilimui, netoli miestelio vyko mūšiai, todėl daugelis tytuvėniškių stojo į sukilėlių gretas. Numalšinus sukilimą, caro valdininkai apkaltino vienuolius rėmus sukilėlius ir 1864 m. vienuolyną uždarė.
Senieji vargonai ir sakralinio meno vertybės
Išskirtinė savo grožiu ir Švč.Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje, kurioje pirmieji altoriai bažnyčioje įrengti jau 1620 m. Tai – didysis Dievo Motinos Angelų Karalienės ir šoninis Šv. Pranciškaus altorius, liudiję bernardinų pamaldumą Švč. Mergelei Marijai ir didelę jų pagarbą ordino įkūrėjui. Be bažnyčios titulą atspindinčio Švč. Mergelės Marijos paveikslo, Didžiajame altoriuje taip pat buvo šv. Andriejaus ir šv. Jeronimo atvaizdai, primenantys maldininkams apie ansamblio fundatorius.
Tytuvėnai (nuotr. I. Vainalavičiūtės) (nuotr. Balsas.lt)
Bažnyčia turi šiuo metu vienus vertingiausių Lietuvoje XVIII a. 25 balsų vargonus, pastatytus 1789 m. Manoma, jog tai Vilniaus vargonų meistro Mikalojaus Jansono kūrinys.
Kristaus laiptų koplyčia
Tytuvėnų ansamblis gali didžiuotis ir didžiuliu atviros galerijos apsuptu kiemu bei Kristaus laiptų koplyčia, pastatyta pagal Romos Laterano rūmų koplyčios pavyzdį.
1775 m. pačiame šventoriaus centre pradėta statyti Šventųjų laiptų, arba Kristaus laiptų, koplyčia. Pastatyti iš akmens, atgabento iš Švedijos, Šventieji laiptai pirmąkart maldingai apeiti 1778 m. gegužės 28 d. per Viešpaties Dangun Žengimo šventę. Koplyčia vienaaukštė, su masyviu bokštu, kurį dengia keturšlaitis stogas.
Tytuvėnai (nuotr. I. Vainalavičiūtės) (nuotr. Balsas.lt)
Kristaus laiptų koplyčia atspindi potridentiniu laikotarpiu Europos kalvarijose ėmusią plisti Šventųjų laiptų apėjimo praktiką. Šventieji laiptai derėjo prie Kryžiaus kelio lankymo tradicijos, tačiau jų lankymas ir Kryžiaus kelio ėjimas iš pradžių egzistavo kaip dvi atskiros religinės praktikos.
Šventųjų laiptų apėjimo praktika kilo iš tikėjimo, kad eidamas Kryžiaus kelią Kristus šešis kartus Piloto rūmuose lipęs 28 laiptelių marmuriniais laiptais. Marmurinius Piloto rūmų laiptus, kaip Kristaus kančią primenančią bei jo krauju apšlakstytą relikviją, į Romą IV a. pabaigoje pargabeno šv. Elena.
Tytuvėnai (nuotr. I. Vainalavičiūtės) (nuotr. Balsas.lt)
Tytuvėnų Kristaus laiptų koplyčios kiekviename laiptelyje po stikliniu gaubtu įmontuotos relikvijos – iš Palestinos parvežta šventa žemė. Viena laiptų eilė skirta maldininkams užlipti keliais, kita – nusileisti.
Po gaisro lankytojų nemažėja
„Iš tiesų prieš remontą vienuolyno pastatas atrodė daug baisiau nei po gaisro“, – pasakojo ekskursijas Tytuvėnų ansamblyje vedanti gidė Rūta Krencienė.
„Šis vienuolynas, per visus 400 savo gyvavimo metų anksčiau nebuvo ne karto degęs, šių metų pradžioje kilęs gaisras buvo pirmasis per 400 metų. Vienuolynas po II-ojo Pasaulinio karo buvo paskelbtas pasaulinės reikšmės architektūriniu paminklu, šie pastatai nebuvo griaunami, perstanėjami ar plėšiami. Sovietmečiu čia buvo įsikūrusi žemės ūkio mokykla, jos bendrabutis, atliekant remonto darbus buvo atrasti sieninės tapybos darbai“ – pasakojo R. Kremcienė ir pridūrė, kad vedant elektrą buvo saugomos rastos freskos ir dangstomos faneriniais skydais. Tapybos darbų buvo rasta ir vienuolių celėse. Šiuo piešinius menotyrininkai prikiria XVII amžiui.
„Po gaisro jau pavayko šie tiek apsitvarkyti, ir net išgyvendami nežinomybę dėl būtinų remonto darbų, vis tiek labai laukiam ir noriai priimame lankytojus“, – kalbėjo moteris ir akcentavo, kad ne vienas lankytojas, atvykęs po gaisro nusteba, kad situacija nėra tokia prasta, kaip pasirodė stebint pranešimus spaudoje.
