„Priešingai nei pilvo riebalai, kojų riebalai gali būti naudingi medžiagų apykaitai“, – teigė Šanchajaus Jiao Tong universiteto Medicinos mokyklos Endokrinologijos departamento (Kinija) medicinos mokslų daktaras Zhen Yang.
„Labiausiai tikėtina šio ryšio priežastis yra ta, kad po blauzdų oda yra daugiau raumenų ir (arba) riebalų, kurie išskiria įvairias naudingas medžiagas, padedančias išlaikyti santykinai stabilų kraujospūdį.“
Atliktas tyrimas
Jang ir kolegos analizavo duomenis 9520 suaugusių Kinijos gyventojų, kurių amžius ne mažesnis kaip 40 metų ir kurių blauzdų apimtį ir kraujospūdį buvo galima nustati. Jie dalyvavo REACTION tyrime – išilginiame bendruomenės tyrime, kuris vyko 2011-2012 m.
Blauzdų apimties matavimas buvo atliekamas tiesiai po šlaunies sėdmenų raukšle; didele blauzdų apimtimi buvo laikoma didesnė nei 55 cm vyrams ir didesnė nei 54 cm moterims, rašoma healio.com.
Hipertenzija buvo apibrėžiama kaip sistolinis arterinio kraujo spaudimo matas, ne mažesnis kaip 140 mm Hg, ir diastolinis arterinio kraujo spaudimo matas, ne mažesnis kaip 90 mm Hg, arba šiuo metu vartojami vaistai nuo hipertenzijos. Tyrėjai naudojo logistinę regresinę analizę, kad įvertintų ryšį tarp blauzdų apimties ir hipertenzijos.
5 348 suaugusieji turėjo antsvorio ar nutukimo, o 4 172 – normalų svorį. Vidutinė vyrų blauzdų apimtis buvo 53,3 cm, o moterų – 52,6 cm.
Lyginant su normalaus svorio suaugusiaisiais, vidutinė blauzdų apimtis buvo mažesnė tarp hipertenzija sergančių ir normalaus svorio suaugusiųjų (vidutiniškai 51,2 cm, palyginti su 50,9 cm; P = .011), hipertenzija sergančių ir antsvorio turinčių suaugusiųjų (vidutiniškai 53,9 cm, palyginti su 53,3 cm; P < .001) ir hipertenzija sergančių ir nutukusių suaugusiųjų (vidutiniškai 56,6 cm, palyginti su 55,4 cm; P < .001).
Analizuojant pagal lytį ir pagal blauzdų apimties tertilius (vyrų: 51,2 cm, 51,2-55,3 cm ir 55,3 cm; moterų: 50,7 cm; 50,7-54,4 cm ir 54,4 cm), hipertenzijos paplitimas palaipsniui mažėjo tarp vyrų ir moterų, turinčių antsvorio ir nutukimo.
Atliekant logistinės regresijos analizę, kurioje kaip atskaitos taškas buvo naudojama mažiausia blauzdų apimties tertilija, hipertenzijos rodikliai mažėjo didėjant tertilių skaičiui.
Duomenis pakoregavus pagal amžių, lytį, rūkymą ir alkoholio vartojimą, išsilavinimą, fizinį aktyvumą, C reaktyvųjį baltymą ir adiponektiną bei papildomai pakoregavus pagal KMI ir juosmens apimtį, hipertenzijos rodikliai buvo 0,68 (95 % PI, 0,59-0,79) suaugusiesiems, turintiems antsvorio ir esantiems didžiausioje blauzdų apimties terpėje, ir 0,51 (95 % PI, 0,38-0,7) suaugusiesiems, turintiems nutukimą ir esantiems didžiausioje blauzdų apimties terpėje.
Tyrėjai pažymėjo, kad dėl epidemiologinės patikros sąlygų ribotumo jie negalėjo kiekybiškai įvertinti blauzdų raumenų masės, tarpraumeninio riebalinio audinio ir poodinių riebalų sankaupų tikslesnėmis priemonėmis pritaikyti.
Rašo apie blauzdą, iliustruoja šlaunimi.
Rašytų apie sėdimają, matyt iliustruotu pliku pakaušiu