Naujo tyrimo, paskelbto žurnale „Alcohol and Alcoholism“, rezultatai yra galbūt suprantami. Remiantis tyrimu, yra dvigubai didesnė tikimybė, kad jauni suaugusieji, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, nors kartą gyvenime turėjo ir vaistų ar kitų medžiagų vartojimo sutrikimą. Didžiausias medžiagų vartojimo rizikos veiksnys? Nerimas ir depresija, kuriuos kenčiantys nuo ADHD patiria beveik tris kartus dažniau.
„Šie rezultatai pabrėžia, kaip svarbu spręsti depresijos ir nerimo problemas, kai teikiama pagalba tiems, kurie kartu serga ADHD ir [medžiagų vartojimo sutrikimais], – sakė pagrindinė tyrimo autorė Esme Fuller-Thomson. – Asmenys, sergantys negydoma depresija ir nerimu, gali bandyti gydytis savarankiškai, kad suvaldytų negydomo psichikos sutrikimo simptomus, dėl kurių gali būti vartojamas didesnis medžiagų kiekis.“
Mokslininkai išanalizavo Kanados bendruomenės sveikatos tyrimo ir psichinės sveikatos (CCHS-MH), nacionalinės reprezentatyvios apklausos, kurią atliko Kanados statistikos departamentas, duomenis, kurie rėmėsi geru imties dydžiu – daugiau nei 6 800 žmonių. Iš jų 207 turėjo ADHD – tik trys procentai. Tačiau iš tos nedidelės dalies daugiau nei kas trečias anksčiau buvo įklimpęs į alkoholizmą, beveik ketvirtadalis pranešė apie kanapių vartojimo sutrikimus, o beveik kas penktas – piktnaudžiavo kitomis narkotinėmis medžiagomis.
„Vienas iš galimų nepaprastai didelio neteisėtų narkotikų vartojimo paaiškinimų tarp sergančiųjų ADHD yra „pagreitintų vartų“ hipotezė, – paaiškino tyrimo bendraautorius Senyo Agbeyaka. – Ši teorija teigia, kad žmonės, turintys ADHD, linkę pradėti vartoti narkotikus jaunesniame amžiuje, todėl suaugusiems žmonėms toks vartojimas yra rizikingesnis ir jie susiduria su didesnėmis problemomis.“
Viena iš tų ankstyvaus piktnaudžiavimo narkotikais priežasčių yra paprasta – tai bandymas valdyti būklės simptomus. 2017 m. Eliana Letzter interviu metu apie savo sunkų aktyvumo ir dėmesio sutrikimą sakė, kad baigusi vidurinę mokyklą ji pradėjo rūkyti marihuaną. Marihuana nesutvarkė jos simptomų, paaiškino ji, bet „tarsi nutildė ir sušvelnino“.
Po to ji tapo priklausoma nuo amfetaminų – ir jų poveikio jos būklei. „Didele dalimi tapau priklausoma nuo gebėjimo rašyti, – atviravo ji. – Aš gėriau [tabletes], kad galėčiau ilgai rašyti ar skaityti. Bet kadangi aš nebuvau saugioje aplinkoje ir nebuvau sveikos psichinės būklės, viskas tapo nekontroliuojama.“
Tačiau kita priežastis, dėl kurios padidėjęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis tarp sergančiųjų ADHD, yra dar labiau skaudinanti – daugiau nei trečdalis pranešė, kad vaikystėje patyrė fizinę prievartą, o kas devintas teigė patyręs seksualinę prievartą.
„Netinkamas elgesys vaikystėje gali sutrikdyti emocinį reguliavimą ir vaikų smegenų vystymąsi, – sakė bendraautorė Danielle Lewis. – [Tai] gali paskatinti juos vėliau tapti priklausomais nuo medžiagų.“
Tačiau net ir tai nėra visa istorija. Kai tyrėjai kontroliavo įvairius rizikos veiksnius – amžių, rasę, pajamas, išsilavinimą ir du didžiausius padarinius, sunkumus vaikystėje ir psichines ligas – žmonės, turintys ADHD, vis tiek 69 proc. buvo linkę turėti medžiagų vartojimo praeitį nei žmogus, neturintis sutrikimo.
„Akivaizdu, kad reikia parengti prevencijos ir gydymo programas, skirtas padėti aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantiesiems, kurie turi narkotikų vartojimo problemų, kartu skatinant psichinės sveikatos priežiūrą ir sprendžiant problemas vaikystėje“, – sakė E. Fuller-Thomson.
