Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje vyksta svarbios permainos – Lietuva teritoriniu principu dalinama į tris dalis — Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos klasterius (integruota sveikatos priežiūros sistema). Ši sistema padeda valdyti pacientų srautus, mažinti sergamumą ir mirtingumą, išlyginti paslaugų prieinamumo ir kokybės skirtumus. Be to, užtikrina efektyvesnį turimų išteklių panaudojimą ir suteikia tokias pat geras sveikatos priežiūros paslaugas ne tik didžiųjų miestų, bet ir atokesnių vietovių gyventojams, kur pagalbos prieinamumas žymiai blogesnis.
Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai, pavyzdžiui, vidutinė gyvenimo trukmė, ypač vyrų – gerokai atsilieka nuo ES šalių vidurkio. Todėl pradedama nuo tų ligų, kurios susijusios su didžiausiu mirtingumu ir negalia – tai yra miokardo infarktas, insultas, onkologinės ligos, traumos.
Kauno klinikos, įgyvendindamos Sveikatos apsaugos ministerijos skatinamą sveikatos sistemos integraciją, kuria Vidurio Lietuvos klasterius įvairiose medicinos srityse.
„Klasterių veikla leidžia geriau išnaudoti turimus žmogiškuosius ir technologinius išteklius. Onkologinė pagalba, miokardo infarkto, insulto gydymas reikalauja aukščiausios kvalifikacijos gydytojų, pačios sudėtingiausios aparatūros diagnostikai ir gydymui. Nenuostabu, kad šie ištekliai koncentruojami didžiausiuose medicinos centruose. Kuriant integruotos sveikatos priežiūros sistemą, svarbu suderinti visų grandžių darbą, kad bet kurioje Lietuvos vietoje gyvenančiam pacientui būtų laiku suteikta reikalinga pagalba“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Renaldas Jurkevičius.
Pirmiausia naujasis bendradarbiavimo modelis buvo išbandytas onkologijos srityje. Praeitų metų lapkričio mėnesį Kauno klinikos su keturiolika Kauno, Marijampolės, Alytaus ir Tauragės apskrityse veikiančių ligoninių sudarė sutartis dėl onkologinės pagalbos konsultacinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
„Per 6 mėnesius Kauno klinikų gydytojai specialistai (abdominalinės chirurgijos gydytojai, gydytojai onkologai chemoterapeutai, gydytojai onkologai radioterapeutai ir gydytojai dermatovenerologai) dėl onkologinių ligų pakonsultavo 662 pacientus. Esant reikalui, buvo organizuojamas pacientų tolimesnis ištyrimas Kauno klinikose, taip sutrumpinant laikotarpį iki gydymo pradžios“, – pasakoja profesorius R. Jurkevičius.
Nuo šių metų sausio mėnesio pradėjo veikti insulto klasteris. Ūminio insulto gydymas dėl labai greito ir negrįžtamo galvos smegenų pažeidimo reikalauja ypatingo operatyvumo. Įtarus arba diagnozavus insultą, pacientai turi būti laiku siunčiami į artimiausią gydymo įstaigą, kur yra galimybės patikslinti insulto diagnozę ir suteikti būtinas medicinos paslaugas. Tik specializuotuose insulto gydymo centruose galima taikyti modernius gydymo metodus, atlikti invazines procedūras ir visiems gyventojams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, suteikti vienodai kokybišką gydymą.
„Sisteminė trombolizė ištikus išeminiam insultui yra efektyvi, jei pradedama per pirmąsias 4,5 val. nuo išeminio insulto pradžios. Tačiau kuo anksčiau taikomas šis gydymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Pradėjus veikti insulto klasteriams, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje atlikta daugiau nei 200 trombolizių – tiek, kiek per praėjusius metus iš viso. Šiais metais Kauno klinikose trombolizių skaičius ūminio išeminio insulto atveju taip pat išaugo kone 2 kartus“, – rezultataus įvardijo Kauno klinikų generalinis direktorius.
Tokius skaičius lemia ir visuomenės informavimas, bendradarbiavimas su greitąja medicinos pagalba bei pakankamas šios srities finansavimas. Įsteigus klasterius sveikatos apsaugos resursai naudojami optimaliausiu būdu – daugiau žmonių gauna tinkamą pagalbą.
Parengta bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija
