Anot etnologo Liberto Klimkos, manoma, kad jeigu šią dieną pašąla, tai šals dar 40 parų. Todėl galima numanyti, kad trokštantiems šilumos dar teks palaukti.
„Su šia diena siejami orų prognozavimai. Sakydavo, kad jeigu bus šalna arba šalta naktis, tai dar šalti orai laikysis 40 dienų. Kadangi šiandien daug kur yra minusinė temperatūra, tai 40-imt dienų dar bus šaltų – apie pusantro mėnesio“, – komentuoja jis.
Galima nuspėti, kada rudenį prasidės šalnos
Etnologas pasakoja, kad senoliai pagal šia dieną bandydavo nuspėti ne tik, kada pradės lepinti pavasariški orai, bet jau mąstydavo ir apie tai, kada šalnos prasidės rudenį:
„Švenčionių krašte netgi būdavo toks žaismingas paprotys: šeimininkė tą dieną iškepdavo keturiasdešimt nedidelių pyragėlių ir duodavo suvalgyti po vieną tą pyragėlį, kai būdavo šalna.
Jeigu ir vėl būna šalna – suvalgo dar vieną pyragėlį ir žiūri, kiek tų pyragėlių liko jau tokių padžiūvusių. Pagal tai skaičiuodavo, kada rudenį, nuo rugsėjo 8-osios, prasidės rudeninės šalnos.
Čia toks įdomus pastebėjimas, kad yra balansas tarp pavasarinių ir rudeninių šalnų. Kaimo žmogui labai svarbu žinoti, kada šalnos baigiasi ir kada rudenį vėl prasideda.“
Laukiama sugrįžtančių paukščių
L. Klimka atkreipia dėmesį, kad jau vien 40-ies paukščių dienos pavadinimas kalba apie tai, kad ši diena susijusi su paukščiais, o tiksliau, su jų grįžimu, mat sakoma, kad šiandien iš tolimųjų kraštų grįžta 40-imt paukščių rūšių.
„Šią dieną, kaip inkilų kėlimo dieną, mini ir kai kurios organizacijos bei mokyklos. Ypatingai kaimo mokyklos pasirūpina tais sugrįžtančiais giesmininkais.
Kaime sakydavo, kad šią dieną sugrįžta 40-imt rūšių paukščių. Tai tie mažieji giesmininkai, kurie gyvena netoli žmogaus, tą malonų pavasario čiulbesį ir sukuria“, – sako pašnekovas.
Etnologas komentuoja, kad šią dieną nebuvo pernelyg daug išskirtinių tradicijų, tačiau žemaičiai per šią šventę vengdavo kur nors toli nuo namų važiuoti, kad netektų su kaimynais ar net artimaisiais susipykti.
Taip pat, anot L. Klimkos, kai kuriuose Lietuvos regionuose, vaikai būdavo raginami eiti lenktynių ar jiems būdavo liepiama parnešti skalų:
„Kai kuriose vietose paragindavo, kad vaikai eitų lenktynių ir būtų vikrūs kaip tie paukšteliai. Dar girdėjau tokį paprotį, kad kai kuriose vietose vaikams liepdavo atnešti skalų iš skiedryno.
Skalas naudodavo apšvietimui, jas degindavo, kai taupydavo žvakes. Tai vaikai su skalom įvairių žaidimų prisigalvodavo.“
40 kankinių diena
L. Klimka pasakoja, kad bažnytiniame kalendoriuje kovo 10-oji yra minima kaip Keturiasdešimties kankinių diena.
„Legenda pasakoja apie urve uždarytus, bado mirčiai už tikėjimą pasmerktus pirmuosius krikščionis. Lietuviai mano, kad tai atsitikę kažkur prie Kijevo“, – sako etnologas.
