Daugumai žmonių nėra lengva kalbėti apie juodžiausius savo gyvenimo laikotarpius, tačiau supratęs, kokią švietėjišką veiklą gali atlikti dalindamasis savo patirtimi, Nerijus Vanagas nusprendė kurti „Youtube“ vaizdo įrašus, kuriuos galima pamatyti kanale „Lošimų pavergti“.
„Esu buvęs aistringas, probleminis lošėjas. Su mažesnėmis ar didesnėmis pertraukomis lošiau daugiau nei dešimtį metų ir pralošiau krūvas pinigų. Tačiau pinigai buvo tik viena iš daugelio problemų.
Jau keturis metus nesu prie to prikišęs nagų, o apie šešis sąmoningai iš to bandau išbristi. Noriu dirbti šioje srityje, nes pamačiau, kiek daug laiko ir patirties esu sukaupęs šiame dalyke, daug skaitęs ir noriu savo istorija pasidalinti su kitais, jiems padėti“, – taip save pristato N. Vanagas.
Daug metų gyvenęs užsienyje vyras dabar gyvena Vilniuje, kur ir toliau aktyviai vaikšto į konsultacijas, vykdo švietėjišką veiklą bei bando atkurti prarastą ryšį su savo šeima.
Laimės ieškoti vyko svetur
Iškart po vedybų, 2003 metais su savo žmona Nerijus išvyko į Angliją, kurioje tikėjosi pramokti kalbą ir užsidirbti pinigų naujiems mokslams. Lietuvoje vyras jau buvo baigęs Vilniaus universitete geografijos bakalaurą bei įstojęs studijuoti magistrą, tačiau studijas laikinai sustabdė dėl svajonės:
„Galvojau, kad išvyksiu į pasaulį, truputį pasižvalgysiu, nuspręsiu, kur toliau noriu save realizuoti. Visada svajojau pasimokyti užsienyje, ar tai Anglijoje, ar Amerikoje, nes buvau tada girdėjęs, kad ten viskas kitaip, daugiau praktikos.“
Atvykę į svetimą šalį, jaunavedžiai du metus gyveno Londone, kur dirbo įvairiausius darbus: ir statybose, ir fabrikuose, o rytais mokėsi anglų kalbos ir taupė pinigus svajonių studijoms.
„Dirbdamas statybose sutikau lietuvaitį, kuris jau turėjo rimtų problemų, ateidavo vieną dieną laimingas, kitą dieną ne, jis pasipasakodavo, kas yra ir aš prisimenu bandžiau jį dar protinti, kad ką darai, kad nieko nesupranti, nieko nelaimėsi“, – pasakoja apie pirmąjį susidūrimą su lošimais vyrais.
Užsidirbę pakankamai pinigų pragyvenimui ir mokslams, šeima grįžo prieš prasidedant naujiems mokslams, paatostogauti į Lietuvą, kur ir prasidėjo ilgoji Nerijaus probleminio lošimo kelionė.
„Aš visą gyvenimą sportavau, praktiškai kiekvieną dieną būdavo futbolas, krepšinis, tenisas. Man visur labai gerai sekėsi, nes buvau užsispyręs, o ir kiti žmonės sakydavo, kad esu talentingas, nes visuose sportuose, kurių imdavausi, per metus laiko pasiekdavau gerų rezultatų. Tuo metu žmonės rašė laikraščiuose, kad net esu auganti teniso žvaigždė. Buvau labai užsispyręs ir aistringas sportui“, – pažymi esminę detalę, kuri kaip vėliau paaiškėjo turėjo itin svarbią vietą N. Vanago istorijoje.
Tačiau baigus mokyklą, baigėsi ir sportinė veikla. Nerijus kaip alternatyvą jam, pradėjo stebėti įvairias sporto rungtynes. Tuo metu Vladimiras Romanovas nusipirko Škotijos futbolo klubą Edinburgo „Hearts“, kurio pirmąsias rungtynes ir apskritai – tolimesnę sėkmę būtent ir analizavo N. Vanagas:
„Aš tuo metu stebėjau, žiūrėjau, kuo baigsis rungtynės, stebėjau rezultatus, komentarus įvairiausius, analizavau jų galimybes ir po kurio laiko jaučiausi tarsi ekspertas tos komandos. Na ir rugpjūtį tas čempionatas turėjo prasidėti, o aš neturėjau per atostogas, ką Lietuvoje veikti ir kažkaip prisiminiau tą lietuvį Londone, kuris lošdavo. Kilo mintis ir man pabandyti pastatyti, galvojau bus įdomiau varžybas žiūrėti, papildomas azartas atsiras.“
Tačiau čia ir buvo didžioji N. Vanago klaida, nuo kurios viskas ir prasidėjo. „Neturėjau jokių polinkių, nieko, tiesiog vienas atsitiktinis pabandymas“, – pridūrė vyras.
Per dvi savaites – 2000 svarų
Iš pirmo žvilgsnio, nuo vienintelio ir nekalto pabandymo Nerijaus gyvenime ėmė ir prasidėjo rimčiausios bėdos. Tiesa – pačioje pradžioje jomis nė nekvepėjo, nes viską lydėjo užklupusi euforija ir per itin trumpą laiką laimėtos įspūdingos sumos pinigų.
„Pastačiau nemažą sumą – 500 svarų ir tą pačią dieną laimėjau kitus 500. Tai iš viso tūkstantį, kas iš jų buvo pusė pelno. Mane apėmė euforija, jaučiausi patenkintas, kad taip viskas lengvai, užtenka domėtis sportu ir dar gali iš to pinigų laimėti. Laimėjęs laukiau ir kitos savaitės varžybų, nes tuo metu niekas nežinojo realių komandos galimybių, todėl tie koeficientai buvo labai palankūs. Todėl ir galvojau, kaip čia nepasinaudojus tokia proga“, – sako Nerijus.
Vyras tvirtina, kad taip viskas iš užsisuko: statė ir antrą, ir trečią kartą už komandą bei vis laimėdavo. Po trijų savaičių N. Vanago sąskaitoje puikavosi laimėti 2 tūkstančiai svarų.
„Galvojau, kad neblogai per dvi savaites du tūkstančiai svarų. O kas bus per mėnesį, jei statysiu daugiau? Bus galima iš to ir gyventi, nuvykęs atgal galėsiu mokytis studijose ir nereikės papildomai dirbti. Štai toks pradėjo mano galvoje kurtis fantazijų pasaulis“, – atvirauja pašnekovas apie užplūdusius jausmus po pirmųjų laimėjimų.
Tačiau dažnai laimėjimus pradeda lydėti pralaimėjimai. Taip nutiko ir Nerijui, kuris dar būdamas Lietuvoje išloštus pinigus sugebėjo pralošti. Vyras tikina, kad nors pinigai iš tiesų net nepriklausė jam, tačiau nemalonūs jausmai, visgi, kaitino emocijas:
„Žlugo visos fantazijos, kurios buvo, tačiau ir toliau tęsiau lošti. Anksčiau ar vėliau viskas vis tiek baigiasi taip, kad tu praloši, nes taip jau yra sudėlioti visi koeficientai, visa kazino ir lošimų sistema.“
Išvykdamas studijuoti atgal į Angliją, N. Vanagas buvo pralošęs jau ir tūkstantį eurų, kurie buvo kartu jo ir žmonos santaupose. Vyras pasakoja, kad visos mintys pradėjo suktis tik apie lošimus, nes norėjo kuo greičiau „atsiimti“ praloštą sumą, bijojo kaltės ir gėdos jausmo.
„Grįžęs į Angliją stačiau toliau, kad kuo greičiau atstatyčiau balansą banke tokį, koks jis buvo prieš visus lošimus. Tačiau praloštos sumos vis didėjo, prasidėjo melas žmonai, prisigalvojau visokiausių situacijų, kad būdami Lietuvoje išleidome vienur ar kitur daugiau“, – atvirauja pašnekovas.
Išgelbėti Nerijaus minčių nuo lošimų nepavyko ir prasidėjus mokslams. Visos vyro mintys sukosi apie lošimus, negalėjo tinkamai susikaupti:
„Mokslus baigiau vienas iš geriausių, antru numeriu. Gerai, kad viskas su mokslais baigėsi gerai, tačiau jaučiausi iš savęs atėmęs galimybę pasiimti iš universiteto daug daugiau, nes galimybės buvo didžiulės. O aš viską dariau labai minimaliai, kad tik atsiskaityti ir nesugadinti studijų reikalų. Tuo metu mintys sukosi tik lošimuose.“
Prarastos didesnės gyvenimo vertybės nei pinigai
Anot Nerijaus, klaidinga yra manyti, kad į lošimų pinkles patenka tik probleminiai, nelaimingi ar savyje užsidarę žmonės. Vyras pasakoja, kad tuo metu pats išgyveno aukščiausius gyvenimo momentus, buvo laimingas.
„Tuo metu buvau tik vedęs, jaunas, ambicingas, buvau labai laimingas žmogus. Nebuvau nei pasislėpęs, užsidaręs, o ir kiti mano lošimui neturėjo įtakos, nes niekada nebuvau nuėjęs į kazino, lošiau tik namuose vienas prie kompiuterio, telefone“, – aiškina stereotipus griaunantį vaizdinį N. Vanagas.
Vyras tikina, kad Anglijoje lošimai buvo ir vis dar yra labai populiarūs. Jis priduria: „Visi ten lošia.“
Pats Nerijus dar kartą primena ir pažymi svarbią detalę, kad viską sieja su nuo jaunystės buvusia aistra ir užsispyrimu sportui:
„Kai esi užsispyręs, ambicingas, konkurencingas, tai šias savybes nusineši ir į gyvenimą, į lošimus.“
Mintis, kad lošimai neliks pastebėti, buvo pamesta, kuomet žmona pradėjo įtarinėti vyro elgesį. Pastebėjusi bandomas nuslėpti interneto svetaines, Nerijaus žmona pradėjo klausinėti, nes kilo daugybė įtarimų.
„Ji – žmogus geras, naivus, mylėjo, pasitikėjo ir tikėjosi, kad viskas baigsis gerai iki kol visai neliko pinigų ir prasidėjo ašaros, mano prisiekinėjimai, kad viskas, daugiau niekada nebestatysiu“, – pasakoja apie prasidėjusius nesutarimus N. Vanagas.
Tačiau pažadai taip ir liko pažadais, mat porai mėnesių nustojęs lošti vyras ir vėl grįždavo prie priklausomybę sukėlusių veiksmų:
„Ji grasino, kad nebegalime taip gyvent, kad nebepasitiki manimi, jog tiek daug visko planavome, o aš viską paleidau vėjais. Tačiau taip ir buvo, galvojo, kad gyvensime laimingai, tačiau viskas sukosi vėl iš naujo. Gyvenau tuo metu periodais.“
Dabar supratęs, kad net per pirmojo vaiko gimimą mintis sukosi apie lošimą, Nerijus tikina, kad tik šiuo metu supranta kaip giliai buvo įklimpęs, kad niekas nuo to neapsaugo ar neturi galios nuo to atitraukti.
„Studijų pabaigoje sulaukėme vaikų, atrodo, kad jau tai turėjo mane sukrėsti, nes atsirado vaikas, padaugėjo laimės. Tačiau buvau tiek įnikęs į lošimo žaidimus, kad net gimdymo metu galvojau apie lošimą. Būdavo taip, kad aplankau žmoną, išvažiuoju atgal namo ir sėdu lošti prie kompiuterio. Taip viskas ir sukosi.
Tačiau, kai eilinį sykį vėl paslydau, negalėjau to daugiau laikyti paslaptyje. Paskambinau žmonai ir ji man pasakė, kad viskas – skiriamės. Iš tiesų, aš tam kažkuria prasme ruošiausi, jau psichologiškai žinojau, kad tai anksčiau ar vėliau įvyks. Nutarėme pagyventi atskirai, kuo viskas baigsis“, – pasakoja apie skaudų šeimos praradimą per lošimus vyras.
Išėjęs iš namų Nerijus suprato, kad daugiau niekada nebebus šeimos, liko vienas, be šeimos, be draugų, be vaikų:
„Kaip laukinis žvėris sėdėjau užsidaręs sau vienas, liūdnas. Aišku, vėl sugrįžau prie lošimų, nes tuo metu juose radau tai akimirkai nusiraminimą.“
Bandymai atsikratyti nepriklausomybės buvo nesėkmingi
N. Vanagas pasakoja, kad nors tuo metu galvoje ir mintyse buvo sumaištis, bandymų mesti lošimus buvo ne kartą. Tačiau visi jie baigdavosi nesėkmingai, nes neatsilaikęs jiems, vyras vėl imdavo lošti:
„Mama buvo rekomendavusi nueiti Lietuvoje pas psichologą, kuris dirba su žmonėmis, kurie būtent yra pasimetę kelyje. Galvojau, kad padės, tad nuėjau ir tam kartui man pagelbėjo, sužinojau, išmokau, tačiau vėl viskas iš naujo tas pats.“
Kuomet vėl atgal išvyko į užsienį, vyras pasakoja, kad reikalai stipriai pablogėjo.
„Skambinau mamai, tačiau ji jau buvo praėjusi visas tas fazes, priėjusi liepto galą, man nebepadėjo, nes tokių probleminių žmonių artimiesiems yra sakoma, kad nebereikia jiems padėti, atmetinėti, kad nebevargintų ir nebekankintų, nes labai daug patiria emocijų, įtampos. Tuo metu per daug emocijų buvo man, kadangi man mama nesutiko padėti, aš jai išsiunčiau elektroninį laišką.
Atsikėlęs kitą dieną jau buvau nusiraminęs, nes atsiuntė, visgi, kažkiek ten eurų man, tai apsiraminau, supratau, kad nemirsiu badu, išsimiegojau ir pradėjau galvoti apie geresnę ateitį. Perskaičiau tą laišką, ką ten mamai parašiau ir beskaitydamas neatpažinau savęs, buvo tragedija, kad taip galima kalbėti, nes rašiau, kad nusižudysiu, visaip manipuliavau“, – pasakoja apie įvykį Nerijus, kuris sukrėtė patį jį.
Vyras tikina, kad tuomet jį užklupo šokas, suprato, kad taip daugiau nebegalima. „Nebe žmogus, o padaras“, – sako N. Vanagas.
Supratęs, kad reikia ieškoti pagalbos, vyras nuvyko į anoniminių lošėjų susitikimą. Nerijus tikina, kad tokioje grupinėje terapijoje lankėsi pirmą kartą, o atvykęs, kaip jis teigia, sutiko savus:
„Pasišnekėjome, nusiraminau. Pradėjau ten vaikščioti dažniau, skaičiau literatūrą, radau moralinių palaikytojų, jaučiau, kad lipu lauk iš viso to.“
Kritikuoja dabar juoką keliančias reklamas
Nerijus pasakoja, kad gijimas nuo priklausomybės prasidėjo supratus savo bėdą, o svarbiausia – atleidus sau ir kitiems. „Nelaikau pykčio ant savęs, priėmiau, kad kaip yra taip jau yra, važiuojam toliau, o vaikystės ir visas kitas traumas palieku praeityje. Tad dabar nebeliko tų dirgiklių, laimėti nebegali, keršyti ir pykti taip pat nebėra ant ko“, – atvirauja N. Vanagas.
Vyras džiaugiasi bei tikina, kad apie lošimus dabar visai jokių minčių nebėra, nebent tik tiek, kiek tai gali būti susiję su jo šviečiamąja veikla, gaila tik vienintelio prarasto dalyko – šeimos:
„Dabar ima ir juokas ir liūdesys, kad tiek daug metų praleidau ir kad šeimą praradau. Nuo savo vaikų neslepiu, kad esu buvęs lošėjas, juos edukuoju.
Dabar mane ir visą mano veiklą, kadangi nesulaukiu dar didelės auditorijos, motyvuoja per televizijos kanalus vis pasirodančios reklamos, nors pats televizijos nežiūriu jau daug metų, bet per kompiuterį jų taip pat apstu.“
Kalbėdamas apie reklamas, Nerijus mini pasirodančius užrašus, tokius kaip „Nesaikingas dalyvavimas azartiniuose lošimuose gali sukelti priklausomybę“. Tačiau vyrui kyla klausimas, kas yra tas nesaikingas lošimas?
„Žiūriu laidą ir matau reklamas, kuriose vien lošimai ir galvoju, ką mąsto žmogus, kuris jų prisižiūrėjęs pradės tuo domėtis, nes jam vis rodo, įtikinėja, kad tiek daug žmonių lošia. O ką jau kalbėti apie probleminius lošėjus, kurie bando susilaikyti? Tokios reklamos veda iš proto, todėl didžioji dalis jų ir grįžta vėl lošti bei griauna tiek savo, tiek aplinkinių gyvenimus“, - piktinasi N. Vanagas.
Anot vyro, pyktį ir labiausiai kelia metama mintis, kad žmogus pats yra kaltas, jog jis lošia nesakingai, o jeigu loštų saikingai – nebūtų priklausomas:
„Viskas prasideda nuo vieno statymo. Tokio dalyko kaip saikingas lošimas – nėra. Su laiku viskas išsivysto dar blogiau. Tai yra paprasčiausiai apgaulė, norint nuo savęs nusimesti kaltę, kad esame verslas ir pramoga jums, o jūs jau žiūrėkit.“
Baigdamas mūsų ilgą pokalbį, Nerijus Vanagas priduria: „Lošimas yra narkotikas daugeliui žmonių.“
