Pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui norint tęsti gydymą tuo pačiu medikamentu pacientams tenka plačiau atverti piniginę ir vaistus pirktis už pilną kainą. Kitiems gi tenka rinktis kitą vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga, tačiau baiminamasi prastesnio preparato poveikio.
Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) duomenimis, iš naujo kainyno išbraukus beveik 400 iki tol kompensuotų vaistinių preparatų įprasti vaistai nebeprieinami apie 150 tūkst. pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis.
Ypač problematiška vyresniems žmonėms
„Širdininkai įpratę daug metų vartoti tuos pačius vaistus, atsirenka tinkamiausius. Aišku, atsiranda naujų vaistų, bet juos pacientai priima labai atsargiai. Tačiau tai normalu – kiekvieno organizmas labai individualus.
Tai, kad išima senus vaistus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms yra problematiška. Jie nenori nieko keisti, bijo naujovių, nežino, kaip toleruos organizmas. Tai labai jautrūs dalykai, viskas susiję ne tik su organizmu, bet ir psichika. O dabar – išėmė, pakeitė, bet tai juk ne mašinos dalis, o žmogus“, – komentavo Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugijos „Sveika širdis“ pirmininkė Rasa Šemiotienė.
Ji apgailestavo, kad vis lipama ant to paties grėblio ir skubama vis keisti kompensuojamųjų vaistų kainyną. Jos manymu, tą daryti būtų galima dar rečiau – užtektų gal karto per metus.
„Ir pirmiausia reikėtų atsiklausti pacientų nuomonės, padaryti tyrimus, skirti daugiau laiko, kad būtų ne vien kanceliariniai sprendimai, bet paremti gyventojų sveikata, psichine ir fizine savijauta.
Be abejo, mokslas progresuoja, yra naujų vaistų, bet žmonės konservatyvūs, ne taip greitai viską priima. Dabar pirma įdiegiamos naujovės ir žiūrima ar pasiteisino, o reikėtų atvirkščiai daryti, pirmiausia tyrimą pasidaryti, paklausą įvertinti, kokie poreikiai, kaip tas vaistas veikia“, – svarstė R. Šemiotienė.
Žaidžia žmogaus sveikata
Ji pasakojo, kad žmonės apskritai dažnai prašo originalių, ne generinių vaistų. „Nors ir veiklioji medžiaga atrodo ta pati, žmonės vis tiek nori originalių vaistų, prie kurių jau įpratę ir žino jų poveikį. Čia susideda labai daug veiksnių.
Tikrai norime naujovių, bet turi būti pamatuota, atlikti tyrimai, apklausos, reikia atsargiai tuos sprendimus priimti, nes dabar kaip ir žaidžiama su žmogaus sveikata. Aišku, iš bėdos jis vartos, ką paskirs, bet koks bus poveikis, kokios šalutinės reakcijos, liekamieji reiškiniai“, – sakė pacientų atstovė.
Paklausta, ar daug gyventojų tenka pirktis kompensuojamąjį vaistą iš savo kišenės, R. Šemiotienė neslėpė, kad labai sunku atsakyti neatlikus išsamesnių tyrimų.
„Bet manau tie, kurie gali sau leisti, rinksis geresnį variantą. Kita vertus, žinome, kokioje šalyje gyvename, kiek pensininkų ir gaunančiųjų mažas pajamas, daug yra bankrutuojančių įmonių darbuotojų atleidžiami – tai jie negalės leisti pirkti brangesnius vaistus. Juo labiau ir šeimoje būna, kad ne vienam žmogui reikia vaistų, tai susideda daug aspektų. Jei žmogus bus priverstas, mokės didesnę kainą, o jei neišgalės, tai ir nepirks“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė pridūrė, kad reikėtų pradėti nuo pradžių pradžios ir kraujotakos ligomis sergantiesiems kompensuoti kraują skystinančius preparatus, vaistus, skirtus hipertenzijai gydyti, cholesterolio kiekiui reguliuoti.
„Dabar kaip ir yra naujas įsakymas nuo liepos dėl kraujo krešėjimą stabdančių vaistų kompensavimo, bet vėl ne iki galo ten viskas veikia“, – sakė ji.
Gydo ne pakuotė, o veiklioji medžiaga
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad į 2022 m. II pusmečio kainyną neįtraukti 157 vaistai, naujai įrašyti 158 vaistai. Iš viso kainyne yra daugiau negu 2100 vaistų, o tai yra šiek tiek daugiau negu 2022 I pusmečio kainyne.
SAM nuolat pabrėžia, kad žmogų gydo ne vaisto pakuotė, o veiklioji medžiaga. Tuo metu kas pusmetį sudarinėjant kompensuojamųjų vaistų kainyną siekiama mažinti šių vaistų kainas ir jų priemokas pacientams.
„Tokia taktika yra pasirinkta, kad kaina, kas aktualiausia vartotojui, būtų mažiausia. Ir taip yra kad kas pusmetį lieka tie vaistai, kurie turi mažiausią kainą. Taip valstybė stengiasi sureguliuoti tiek vartotojų, tiek valstybės išlaidas kompensuojamiems vaistams. Vis tik vaistus žmonės perka ne dėl pavadinimo, o veikliosios medžiagos. Ir daugeliu atveju tai pasiteisina.
Tad valstybė ir pasirinkusi tokią taktiką, kad šiek tiek ribotų vaistų tiekėjų norus kelti kainas ir patenkintų žmonių lūkesčius, kad vaistai būtų kompensuojami ir nereikėtų priemokų arba jos būtų kuo mažesnės“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
Ji teigė, kad daugeliu atveju tai yra įpročio ir nusistatymo dalykas ir vaisto veiklioji medžiaga veikia, nepriklausomai nuo to, koks pakuotės pavadinimas, veikia vienodai: „Žmones vis tik reikėtų pratinti rinktis pigiausią vaistą. Aišku, matyt, kaitalioti gamintoją nėra racionalu, ypač jei jo preparatas tinka.“
Daugiau šalutinių reakcijų
Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas taip pat negailėjo kritikos nuolatiniams kainyno keitimams ir patvirtino, kad toli gražu tos pačios veikliosios medžiagos vaistas nebūtinai kliniškai veikia taip pat. Jis teigė jau daug kartų siūlęs šį klausimą ministerijos klerkams išspręsti, tačiau nieko nėra daroma.
„Čia jokios problemos nėra, tik reikia elgtis protingai. Žmonės pripranta prie vienų vaistų, jie juos vartoja 10 metų ir ilgiau, o ministerijos gudragalviai gi aiškina, kad jei veiklioji medžiaga ta pati, tai praktiškai jokio skirtumo, vaistus galima keisti bet kokiu kitu vaistu, nesvarbu pavadinimas, tabletės spalva ir t.t.
Veiklioji medžiaga yra veiklioji medžiaga, bet dar yra papildomos medžiagos, kurios suformuoja tabletę ar dražetę. Ir tos kitos medžiagos sulėtina ar pagreitina veikliosios medžiagos įsisavinimą, jos gali sukelti tam tikras alergines reakcijas. Jau daug tyrimų atlikta, kad, lyginant originalų vaistą su generiniu (kuris yra pigesnė originalaus vaisto kopija), vartojant generinius vaistus 3–10 proc. būna daugiau alerginių reakcijų. Ir žmonės, pakeitę vienus vaistus kitais, pajunta, kad vis tik poveikis yra ne tas“, – aiškino gydytojas.
Pasak jo, ypač tai aktualu gydant arterinę hipertenziją, kuomet itin sudėtinga sureguliuoti kraujospūdį, gali tekti vartoti net 5 vaistų kombinaciją.
„Ir šeimos gydytojai pastebėjo, kad pakeitus keletą vaistų kitais tos pačios veikliosios medžiagos vaistais sutrinka efektas, kraujospūdis pradeda šokinėti ir t.t. Tą patį galima pritaikyti ir kalbant apie kitas ligas“, – sakė jis.
Siūlė neišiminėti senų vaistų
J. Kalibatas teigė, kad nereikia išiminėti senų vaistų, mat esą finansiškai iš to jokios naudos nėra.
„Nes jei imsime 10 ar dar daugiau tos pačios grupės vaistų su skirtingais pavadinimais, gydytojas juk skiria tik vieną vaistą, kuris labiausiai tinka ligoniui. Tai valstybės biudžetas nuo to nenukentės. O kiekvieno vaisto įregistravimas mūsų šaliai – tai yra papildomi pinigai į biudžetą, nes už kiekvieno vaisto registravimą SAM gauna papildomus pinigus. Tai kuo daugiau skirtingais pavadinimais vaistų su veikliąja medžiaga, tuo yra geriau. Tada galima geriau individualiai parinkti vaistą pacientui, visi šeimos gydytojai tą žino“, – kalbėjo gydytojas.
Pašnekovas apgailestavo, kad ministerija laikosi pozicijos nuolat išbraukti daugybę vaistų, nors pacientai prie jų buvo pripratę. „Atsiranda vėl nauji vaistai, žmonės pasimetę ir nusipirkę juos pamato, kad klinikinis efektas visai netoks, nors veiklioji medžiaga ir ta pati“, – sakė profesorius.
J. Kalibatas pridūrė, kad kitų šalių pavyzdžiai rodo, jog kuo yra daugiau vaistų, praktiškai visų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga nusistovi tokia pati kaina.
„Firmos nori konkuruoti, o žmonės ilgainiui stengiasi pirkti tuos, kurių kaina mažesnė. Kai kuriose šalyse sako, kad praktiškai nesiskiria originalių ir generinių vaistų priemoka, nebent gal tik keliais centais. Visos firmos nori konkuruoti ir kad jų vaistai būtų kompensuojami“, – sakė jis.
Vos per kelis mėnesius už vaistus paklojo 9 mln.
Vaistų gamintojų asociacijos pateikti duomenys rodo, kad nuo sausio iki balandžio, pirkdami receptinius vaistus, kurie nebepatenka į kompensuojamųjų vaistų kainynus, gyventojai iš viso jau išleido apie 9 mln. eurų. Kitaip sakant, pacientai išleidžia savo lėšas vaistams, kurie turėtų būti jiems kompensuojami.
„Pacientų išleidžiamos sumos receptiniams vaistams, kurie yra kompensuojamųjų vaistų sąraše, bet nepatenka į kainyną, pastaruoju metu didėja. Pirmąjį metų ketvirtį žmonės už šiuos medikamentus sumokėjo maždaug 1,1 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Tai rodo, kad pacientai dažniau linkę tęsti jiems pasiteisinusį medikamentinį gydymą“, – sakė VGA vadovė Rasa Bričkienė.
VGA pažymi, kad vaistinių preparatų pasirinkimas gyventojams Lietuvoje nuolat mažėja. Tvirtinama, kad pagrindinė to priežastis – per griežtas teisinis reguliavimas.
„Vaistai yra skirti ligoms gydyti, o kompensuojamųjų vaistų kainodara turi būti tokia, kad reikiami vaistai pasiektų pacientus. Vaistų gamintojų asociacija yra išsakiusi savo siūlymus dėl kompensuojamųjų vaistų kainodaros. Vyriausybė iš esmės sutiko, kad problema nėra iki galo išspręsta. Dėl to tikimės pozityvių pokyčių diskusijose ir sprendimuose Seime“, – sakė V. Bričkienė.
Nuogąstauja dėl naujų įstatymo pateikimų
Primenama, kad Seimo rudens sesijoje numatyta svarstyti Farmacijos įstatymo pakeitimus, kurie būtina priimti iki metų pabaigos, mat pernai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai.
Savo ruožtu R. Bričkienė ragina politikus atsižvelgti į dabartines tendencijas ir priimti tokias pataisas, kurios užtikrintų didesnį vaistų pasirinkimą pacientams ir mažintų jų asmenines išlaidas gydymui.
„Jei į naująjį įstatymą būtų įtraukti pakeitimai, nustatantys vienodą maksimalią priemoką vaistams, turėtume visai kitokią situaciją. Pagal tokią tvarką, šiame kainyne būtų likę 65 vaistiniai preparatai ir tai leistų bent 100 tūkstančių pacientų tęsti jiems įprastą gydymą, neperkant jiems priklausančių kompensuojamųjų vaistų už pilną kainą. Nebūtų korektiška įstatymo pakeitimais bandyti perauklėti pacientus keisti savo įpročius. Tai turėtų tapti ilgalaike valstybės sveikatos raštingumo strategija“, – teigia asociacijos vadovė.
Vaistų gamintojų asociacija ir Lygiagretaus vaistų importo asociacija kiek anksčiau yra perspėjusios, kad šiuo metu numatytas ir svarstomas reguliavimas gali ne didinti, o dar labiau mažinti vaistų kiekį kompensuojamų vaistų kainyne ir turėti neigiamą poveikį konkurencijai bei pacientų pasirinkimui.
R. Bričkienė pridūrė, kad ateiti naujiems vaistams į rinką būtini ne tik kompensuojamųjų vaistų buvimo rinkoje užtikrinanti kainodara, bet būtina rimtai svarstyti ir PSDF biudžeto planavimo bei didinimo klausimą.
Daugiau kompensacijų siūlys besirenkantiems pigiausią vaistą
Portalas tv3.lt primena, kad įstatymų pakeitimais Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja įvesti ir visų kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal penkių mažiausias kainas turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkį. Dabar tokia tvarka galioja tik tais atvejais, jei rinkoje konkretų kompensuojamąjį vaistą tiekia vienas tiekėjas.
Be kita ko, numatoma ir daugiau pokyčių. Planuojama keisti ligšiolinę tvarką, kai padengiamos visos kompensuojamųjų vaistų priemokų išlaidos vyresniems nei 75 m. ir skurdesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Padengti ketinama tik išlaidas už vaistus su mažiausia priemoka. Kitaip tariant, daliai žmonių už tai, ką šiuo metu gauna nemokamai, renkantis vaistą ne su mažiausią priemoką už ją reikės susimokėti.
Dar viena siūlomų naujovių – vaistų priemokų „krepšelis“. Tai reiškia, kad per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus.
Kai būtų pasiekiama 45 eurų riba, nuo tada įsijungtų valstybės padengimas šioms priemokoms. Skaičiuojama, kad šios priemonės įteisinimas padėtų sutaupyti namų ūkio lėšų bent 120 tūkst. pacientų.
Kartu pabrėžiama, kad pacientai ir toliau galės pirkti vaistus su didesnėmis priemokomis sumokant kainos skirtumą, tačiau tuo atveju išlaidos nebus skaičiuojamos į minėtą krepšelį. Kitaip sakant, kompensacijos perkant daugiau vaistų galima tikėtis, tik jei bus renkamasi pigiausią vaistą.
Dar viena priemonė susijusi su MPP rinka – ketinama įvesti priemokų „lubas“ ir numatyti, kad jos negalėtų viršyti 50 procentų bazinės kainos.
SAM teigia, kad dėl padidėjusios konkurencijos ir bazinių kainų pokyčių būtų sutaupyta apie 20,5 mln. eurų PSDF biudžeto, o dengiant paciento priemokas tik už kompensuojamąjį vaistinį preparatą ar MPP, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia – 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Teigiama, kad tai sudarytų sąlygas į kompensavimo sistemą įtraukti naujus inovatyvius vaistinius preparatus ir išplėsti jau kompensuojamų vaistinių preparatų skyrimo sąlygas.
Kadangi inovatyvūs vaistai yra labai brangūs, nesant PSDF biudžeto sutaupymų, galimybės juos įtraukti į kompensavimo sąrašus yra ribotos.
Pacientų nežavi pigiausių vaistų politika
Nieko gero iš ruošiamų pakeitimų teigė nesitikinti ir R. Šemiotienė. Čia ji priminė laikus, kai galiojo pirmojo paskyrimo pigiausio vaisto politika.
„Vartos tą vaistą gal kelis mėnesius, jei pamato, kad nepadeda, išrašys brangesnį. Tai per tą laiką progresavo liga, daug labiau pažeistos kraujagyslės, tai reikia galvoti plačiau, o ne buhalteriškai „nuleisti“ kainas“, – sakė ji.
„Kas pirktų pigiausią variantą? Kas tai yra pigiausias produktas – tai yra prasta kokybė. Galime batoną pirkti už 50 centų arba už 1,5 euro. Tai yra medžiagų naudojamų kokybė, negali būti šiaip sau pigus. Taigi čia nereikėtų vynioti žodžių į vatą, jei negali valstybė sau leisti pilnai kompensuoti, tai realiai įvertina situaciją. O ne maždaug pirkite pigiausią ir mes būsime geri“, – pridūrė pacientų atstovė.
