Simptomų nepastebi
VUL Santaros klinikų gydytoja pulmonologė Elena Jurevičienė sako, kad ši liga – penkta pagal mirštamumą šalyje, todėl numoti ranka – negalima.
„Ši liga yra lėtinė ir progresuojanti. Ji sutrikdo oro judėjimą kvėpavimo takuose. Dažniausi simptomai – kosulys ir dusulys.
Negydoma ji gali sukelti lėtinį uždegimą, stresą organizmui. Ilgainiui pažeidžia plaučių audinį, keičiasi bronchų sienelės, spazmai stiprėja, vystosi fibrozė.
Gali pasireikšti paūmėjimai, kurie būna bakteriniai arba ne bakteriniai. Kiekvienas paūmėjimas didina ligos progresavimą.
Deja, dauguma nekreipia dėmesio į šiuos simptomus, iš pradžių jos net nepastebi. Dauguma pacientų – rūkantys, todėl kosulį tiesiogiai sieja su rūkymu“, - kalbėjo gydytoja.
Smogia vyresniems
Jos teigimu, gana dažnai lietuviai skuba pas kardiologą, tikrinasi dėl širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau reikėtų užsukti ir pas pulmonologus.
Dėl dusulio apribojama žmogaus galimybė judėti, būtina laiku pastebėti ir gydyti šią ligą. Tai – vyresnio amžiaus žmonių liga, žmonės virš 40 metų, kurie kosti, skrepliuoja ir jaučia dusulį, reikėtų pasitikrinti dėl šios ligos.
Šiai ligai įtakos gali turėti rūkymas, genetika bei darbas su išmetamosiomis dujomis. „90 procentų šia liga serga rūkantys, daugiau sergančių – vyrai, tačiau didėja ir sergančių moterų“, - sakė pulmonologė.
Tyrimą galima atlikti poliklinikoje
Tyrimas dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos – nesudėtingas. Dažniausiai jos diagnozę galima išgirsti pas gydytoją pulmonologą, atlikus spirometrijos tyrimą. Būtent jo metu matuojamas oro tūris bei greitis iškvėpimo metus.
Pagrindinis šios ligos gydymas – įkvepiami vaistai. „Kartais pacientai pyksta, kad negauna tablečių, tačiau šią ligą gydyti geriausia ir paveikiausia – inhaliatoriumi.
Jų pasirinkimas – didžiulis, tačiau svarbiausia yra mokėti juo tinkamai naudotis. „Išmokyti tai daryti gali pulmonologas
Jeigu blogai naudojamas inhaliatorius, gali būti, kad vaistas iš jo pateks į skrandį ir kraują, o ne į plaučius, kur turėtų, todėl būtina skirti nemažai laiko pacientų mokymams, kaip naudotis inhaliatoriumi“, - sakė medikė.
Vaistai pagerina gyvenimo kokybę
Profilaktiškai dėl šios lėtinės plaučių obstrukcijos ligos turėtų tikrintis visi, sulaukę 40 metų. „Laiku ir teisingai diagnozavus ligą, paskirtas gydymas gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę, sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti ligos paūmėjimo riziką“, - pabrėžė gydytoja.
Jei pacientas laiku nesikreipia ir jam nepaskiriamas gydymas, taip pat jeigu vaistus vartoja nereguliariai, liga progresuoja ir izoliuoja žmogų namuose.
„Dėl kankinačio dusulio ir sunkumo krūtinėje, pacientui tampa sunku judėti, atlikti kasdienius darbus, dusulys kankina net ir ramybės būsenoje. Tokiems pacientams labai svarbi artimųjų pagalba.
Kai ateina vyresnio amžiaus žmonės, labai džiaugiamės, jeigu jie ateina ne vieni. Gerai, kai kas nors iš artimųjų mato ir žino, kaip teisingai vartoti vaistus,
Tuomet pacientui jie gali padėti namuose teisingai vartoti vaistus, gali priminti apskritai suvartoti vaistus, nes dalis pacientų gal ir pamiršta. Artimųjų rūpinimasis ir priežiūra labai reikalinga LOPL pacientams“, - sakė E. Jurevičienė.