Vartoti kuo daugiau vandens. Mitybos specialistas Artūras Sujeta rekomenduoja vengti tiesioginių saulės spindulių dėl jų sukeliamo dehidratacijos pavojaus.
„Skysčių trūkumas vasarą gali pasireikšti galvos skausmu, vidinės kūno temperatūros padidėjimu, nerimo sutrikimais, sutrikusiu virškinimu, raumenų spazmais. Menkas skysčių vartojimas karštą vasaros dieną tirština kraują, atsiranda didesnė tikimybė susidaryti krešuliams. Esminė atostogautojų klaida - troškulį malšinti alkoholiu, dažniausiai alumi. Tai sekina organizmą ir dehidratacijos tikimybę padidina dar labiau“, – tvirtina specialistas.
Vasarą rekomenduojama saikingai vartoti net ir sultis, kurios tik dar labiau skatina troškulį. Skysčių trūkumas geriausiai kompensuojamas negazuotu vandeniu. Šiuo metų laiku gali būti dažniau vartojamas ir mineralinis vanduo, nes gausiai prakaituodami mes prarandame organizmui svarbius mikroelementus: natrį, magnį, kalį.
„Tam, kad sužinotumėte kiek vidutiniškai per dieną Jums reikia išgerti skysčių, turėtumėte padauginti savo kūno svorį iš 0,03. Pavyzdžiui 80 kilogramų sveriantis žmogus per dieną turėtų suvartoti vidutiniškai 2,4 litro skysčių“, – atskleidžia mitybos ekspertas.
Sekti, ką dedamės į lėkštę. Anot sveikatingumo specialistės ir sporto trenerės Giedrės Bernotaitės, vasaros metu labai svarbu gauti reikiamą kiekį vitaminų ir mikroelementų. „Mums jų trūksta ne tik po permainingų pavasario orų, bet ir vasarą, kai gausiau prakaituojame. Atsiradus šių medžiagų trūkumui, kenčia mūsų imunitetas, tampame imlesni įvairioms ligoms, silpsta atskiros organizmo sistemos. Padažnėję raumenų veiklos sutrikimai, regos nusilpimas, plaukų slinkimas, šerpetojanti oda – tai dažniausi organizmo signalai, rodantys vitaminų trūkumą“, – paaiškina specialistė.
Tam, kad to išvengtumėte, ekspertė rekomenduoja vartoti daugiau sezoninių vaisių, uogų ir daržovių. Tuo tarpu, A. Sujeta vasarą rekomenduoja vartoti būtent Lietuvoje užaugintus vaisius ir daržoves, nes vitaminų ir antioksidantų dėl natūralaus šviežumo jos turės daugiau.
„Taip pat patariama vartoti daugiau grūdinių bei ankštinių kultūrų. Be to, vasarai netinka riebus maistas ir nerekomenduojama padauginti kavos, nes ji pašalina iš organizmo kalį. Džiugios žinios mėgstantiems pavalgyti aštriai – toks maistas skatina prakaitavimą, kurio metu pasišalina įvairūs toksinai, kūnas yra vėsinamas – svarbiausia nepamiršti vartoti reikalingą kiekį skysčių“, – pasakoja jis.
Nepersistengti sportuojant. Vasara - puikus metas sportuoti. Vis dėlto, tą daryti reikia atsakingai. Galvos svaigimas, širdies darbo sutrikimai, raibuliavimas akyse, raumenų spazmai yra dažniausi sutrikimai sportuojant šiltuoju metų laiku, todėl labai svarbu atidžiai stebėti savo sveikatą.
Anot Simono Skupo, pastebima, kad vis daugiau žmonių seka savo sveikatą ir sporto rezultatus naudodami išmaniąsias technologijas ir tai yra sveikintina tendencija.
„Tokie prietaisai, kaip išmanioji apyrankė ar laikrodis leidžia sekti suvartojamas kalorijas, reguliariai matuoti širdies ritmą, fiksuoti fizinę veiklą, todėl laikytis sveikos gyvensenos taisyklių mūsų dienomis gali kiekvienas. Be to, tam užtenka turėti paprasčiausią išmanųjį telefoną ir atsisiųsti vieną iš specialių programėlių,” – sako pašnekovas . Tuo metu sveikatingumo specialistė Giedrė Bernotaitė karštą vasaros dieną rekomenduoja riboti fizinį aktyvumą nuo 11 – 12 iki 16 – 17 valandos. „Treniruotės metu taip pat patariama dažniau vartoti skysčius.
Vasarą, ypač per didesnius karščius, rekomenduojamos mažesnio intensyvumo treniruotės, su ilgesnėmis pertraukomis. Jei šviečia kaitresnė saulė, būtina pasirūpinti ir galvos apdangalu. Baigus treniruotę taip pat nerekomenduojama maudytis po šaltu vandeniu – organizmas patirs stresą, galimi įvairūs raumenų pažeidimai“, – tvirtina ji.
