Netikėta diagnozė
A. Unikauskas teigia, kad vėžys dažniau diagnozuojamas vyresniame amžiuje, tačiau J. Klyvienė gąsdinančią diagnozę išgirdo visai jauna – moters sūnums buvo vos ketveri.
„Išgirdusi diagnozę iš pradžių jos nesupratau, jaučiausi tarsi pervažiuota traukiniu. Turėjau daug planų – laukė mokslai ir kelionės. Staiga teko viską keisti. Žinoma, kilo daug klausimų, kaip apie diagnozę pasakyti vaikams. Tas periodas tikrai nebuvo lengvas“, – prisimena pašnekovė.
Pasitikėjo gydytojais
„Future leadership“ inovacijų laboratorijos įkūrėja, „Healthtech akceleratoriaus“ įkūrėja ir dėstytoja J. Klyvienė pasakoja, kad apie savo diagnozę nusprendė neskaityti ir nesidomėti.
„Tikėjausi, kad tokiu būdu man bus lengviau susikoncentruoti į pozityvą ir gijimą. Nesu ekspertas, gydytojams iš karto pasakiau, kad tikiu mokslu, tikiu jų kompetencija ir darysiu viską, ką jie man pasakys, todėl internete neieškojau jokios papildomos informacijos. Kilusius klausimus užduodavau savo gydytojai ir ji man viską kantriai paaiškindavo“, – dalijasi trynukų mama.
Privertė pakeisti požiūrį
Ligos metu nepasiduoti ir žiūrėti pirmyn J. Klyvienei labiausiai padėjo vaikai ir vyras. Ji sako, kad didžiausia motyvacija pasveikti tapo šeima.
„Šiaip esu labai aktyvus žmogus, todėl ligos metu man teko dalies veiklų atsisakyti, nes tiesiog reikėjo taupyti jėgas. Buvo ir tokių momentų, kai nepajėgdavau žaisti net ir su vaikais. Kas liečia darbinę veiklą, tai didžiuosius savo projektu padariau gydymosi metu. Tos veiklos ir šeima man padėjo palaikyti motyvaciją ir rasti prasmę“, – sako laidos „Kviečiame daktarą“ viešnia.
Pasak moters, liga privertė susimąstyti apie tikrąsias vertybes, apie tai, kas gyvenime išties svarbu.
„Kitaip įvertini šeimą, draugus ir kolegas darbe. Viskas apsiverčia, kai supranti, kad šioje žemėje esi tik laikinas svečias“, – pasakoja J. Klyvienė ir džiaugiasi pasiekta remisija.
Mokslui dar yra kur tobulėti
„Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė atkreipia dėmesį, kad pacientai dažnai klausia, kaip galima kuo anksčiau nustatyti vėžį.
„Tiek gydytojai, tiek mokslininkai labai nori atrasti tokį žymenį, kuris pasakytų, kad žmogaus organizme vystosi vėžys. Vis dėlto, kol kas tokių priemonių nėra. Mes atliekame tam tikrus vėžio žymenų tyrimus, bet problema yra tame, kad vėžio žymenys tai yra medžiagos, kurias gamina ne tik vėžinės ląstelės, bet ir sveikos organizmo ląstelės“, – aiškina specialistė.
Vis dėlto, gydytoja sako, kad atlikti vėžio tyrimus vis tiek naudinga, tačiau svarbu juos tiksliai įvertinti – reikalinga apžiūra, apklausa ir kiti papildomi tyrimai.
„Jeigu giminėje yra vėžinių susirgimų, galite kartą per metus atlikti tam tikrų vėžio žymenų tyrimus. Vėžio žymenų duomenys naudojami diagnozuojant vėžį, parenkant gydymą, stebint gydymo efektyvumą ir remisiją“, – teigia E. Marciuškienė.
Laida „Kviečiame daktarą!“ – šeštadieniais, 11.30 val. per TV3