Šeštadienį Šiaulių pėsčiųjų bulvarą nuspalvino dešimtojo tarptautinio projekto „Šiaulių Monmartro respublika-2013“ baigiamasis renginys. Bulvare po atviru dangumi derėjo dailė, muzika, poezija, spalvingi, Paryžių primenantys mimai.
Paryžiaus dvasia
Gyvos skulptūros, mojančios visiems praeinantiems, dailininkų molbertai, poezija ir dzūkiškos tarmės pasakojimai, užvedanti laisvai minčiai muzika, besišypsantys šiauliečių veidai – toks šeštadienį buvo bulvaro veidas.
„Truputis Paryžiaus dvasios Šiauliams labai reikalinga dėl laisvės, inteligencijos ir estetikos. Geografine prasme Šiauliai nuo Paryžiaus labai toli, bet Paryžiaus dvasia gali sukurti stebuklus. Šiauliams labai trūksta Paryžiaus dvasios“, – sakė projekto organizatorė „Laiptų galerijos“ vadovė Janina Ališauskienė.
Šiemet, pasak J. Ališauskienės, renginys labiau atitinka festivalio pavadinimą. „Muzika ir dailė visą festivalio laiką yra kartu – tai išskirtinis 10–ojo renginio bruožas“, – sakė J. Ališauskienė.
„Monmartro respublika“ netikėtai tapo net kelių vestuvininkų fotosesijų vieta. Jaunavedžiai fotografavosi su mimais, su praeiviais ir muzikantais.
Žuvis, vardu „Kultūra“
P. Višinskio aikštėje, šalia čia pat tapančių dailininkų molbertų – akvariumas su gyva žuvimi.
„Eikite, gaivinkite Kultūrą, matote, kaip ji vargsta be oro“, – praeivius kvietė instaliacijos autorė Šiaulių dailės mokyklos direktorė keramikė Irena Šliuželienė.
Maži ir dideli turėjo galimybę pumpuoti orą į akvariumą, kad žuvis, vardu Kultūra, galėtų gyventi ir išlikti.
„Mes taip simboliškai gaiviname kultūrą, kurios nedaug kam tereikia. Kol kas nė vienas valdžios žmogus nepraėjo pro mus ir nepadėjo gaivinti Kultūros. Vaikams ir menininkams reikia kultūros, daugiau niekam ji neįdomi, dūstanti, vargstanti“, – konstatavo I. Šliuželienė.
Ji dalyvavo visuose dešimtyje „Monmartro respublikos“ festivalių.
„Tokie renginiai po truputį keičia žmones. Anksčiau praeiviai klausinėdavo menininkų banalybių, dabar klausimai – žymiai brandesni“, – džiaugėsi I. Šliuželienė.
„Kukutis“ ir dzūkiška šnekta
Prie „Žiburio“ knygyno kelios dešimtys žmonių klausėsi Šiaulių dramos teatro aktorių Monikos Šaltytės ir Juozo Bindoko. M. Šaltytė skaitė Marcelijaus Martinaičio „Kukučio balades“, J. Bindokas – dzūkiškus pasakojimus, kurie skirti šiemet šalyje minimiems Tarmių metams.
„Atgaiva sielai – poezija. Kaip gera jos klausytis po atviru dangumi, miesto širdyje. Nepaprastai gerai nuteikia, nes poezija dažniausiai yra išstumiama iš kasdienio gyvenimo“, – sakė dvi draugės šiaulietės Vita ir Zolina, svajingai besiklausiusios aktorių skaitomų tekstų.
Tarp skaitymų olandų duetas „Duo Papilio“ atliko muzikinius kūrinius.
„Mes tokie pat“
Iš Latvijos atvykęs dailininkas Zygurts Polikovs P. Višinskio aikštėje tapė bulvaro arkas.
„Mes, latviai ir lietuviai, tokie panašūs, rodos, kad aš būčiau namie. Man pas jus gera – labai gera atmosfera“, – sakė dailininkas.
Šalia dailininkų molbertų P. Višinskio aikštėje smagias melodijas grojo olandų muzikantai – „The old Limetree Jazzperades“. Olandai jautėsi taip, lyg tai būtų ne koncertas, o laisvas muzikantų ir žiūrovų bendravimas.
