Vyras pranešė, kad pastaruosius tris dešimtmečius jis vaikščiojo su patinusiu kapšeliu, tačiau nesikreipė į gydytojus. Pagaliau kreiptis pagalbos jį paskatino negalėjimas vaikščioti be vaikštynės ir tai, kad mamai už jį tekdavo atlikti daugumą namų ruošos darbų.
Apžiūrėję gydytojai nustatė „didžiulę kapšelio edemą (kapšelio maišelio padidėjimą) su pasislinkimu žemiau jo kelių“. Kaip aprašė gydytojai „Urology Case Reports“, jo kapšelio maišelio oda buvo sustorėjusi, taip pat buvo gana akivaizdžiai matomos dvi didelės atviros žaizdos, iš kurių ištekėjo „nemalonaus kvapo pūlingas skystis“.
Galiausiai vyras nuvyko į Panamos ligoninės priimamąjį, kur jam buvo atliktas pilvo ir dubens tyrimas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vyras turi didelę kirkšnies išvaržą. Dalis jo žarnos skverbiasi pro pilvo raumenis.
Išvarža lėmė kapšelio limfedemą (limfinės sistemos užsikimšimą, kuris neleidžia limfos skysčiui tekėti, sukeldamas skysčių kaupimąsi ir patinimą). Jie diagnozavo jam Fournier gangreną – nekrozinį tarpvietės fascitą arba „mėsaėdę“ infekciją, kuri pirmiausia paveikia lytinius organus.
Atsižvelgiant į sepsio ir pūvančio kūno riziką, jis buvo nuvežtas į operaciją dėl skubios jo užkrėstos kapšelio odos pašalinimo (audinių pašalinimo). Chirurgai nustatė riebalinio audinio nekrozę, taip pat rado kitų atvirų žaizdų. „Bandymas įdėti kateterį buvo sunkus dėl pasislėpusios varpos, tačiau sėkmingai įvykdytas atliekant nugarinės prapjovos procedūrą“, – rašo autoriai.
Kitą dieną jam buvo atlikta dar viena operacija tam, kad pašalintų daugiau užkrėstų audinių. Jam buvo paskirti intraveniniai antibiotikai. Po penkių dienų, kai bandymai pakeisti žaizdos tvarsčius buvo pernelyg skausmingi pacientui, buvo nuspręsta pašalinti jo kapšelį. Tada chirurgai susiuvo kapšelio sritį naudodami odos tinklelinį transplantatą.
Tada pacientui buvo išoperuota išvarža, o po dviejų dienų jis buvo išleistas į reabilitacijos įstaigą. Po 4 savaičių nustatyta, kad jis „gerai gyja, matomi patenkinami kosmetiniai ir funkciniai rezultatai“. Gydytojai buvo patenkinti šiuo gydymu ir įsitikino, kad tai sumažino vyro patirtą traumą.
„Taikant šį gydymo planą, atliekant pirminį pašalinimą, po kurio atliktas pakopinis taisymas trečią ir aštuntą dienas, pacientas apsaugotas nuo ilgalaikės žaizdų priežiūros ir skausmingų tvarsčių pakeitimų, neaukojant kosmetinių ir funkcinių rezultatų“, – apibendrino autoriai.
