Aleksandro mama Vera Vasiljeva sako, kad sūnus jau nuo mažumės domėjosi įvairiais dalykais, daug skaitė, rašė puikias ir giliaprasmes eiles, kurias publikavo internetiniame tinklapyje, taip pat kultūros žurnaluose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“. Jis buvo labai kūrybiškas, inteligentiškas, sportiškas. Pastaruosius trejus metus vaikinas gyveno ir dirbo Filipinuose.
Kiek anksčiau V. Vasiljeva kreipėsi į geros valios žmones prašydama finansinės pagalbos, nes ją pasiekė daugiau nei 8 tūkstančių eurų sąskaita už sūnaus gydymą. Šiandien jos širdį drasko ne tik sūnaus netektis, bet ir tai, jog neaišku, kada jis bus pargabentas į Lietuvą.
„Aš nuo šeštadienio niekaip negaliu išspręsti klausimo dėl galimybės pargabenti jo kūną – institucijos man cituoja tvarką, kuri buvo iki pandemijos. Reikalingi ir didžiuliai pinigai atsiskaityti su ligonine, kremuoti, parvežti į Lietuvą, o aš jų neturiu. Tokia ta tiesa – pramogaujančius turtuolius gali parvežti, o mano sūnaus – ne. Aš nežinau, ką man daryti...aš nežinau...“, – verkdama sako V. Vasiljeva.
Primename anksčiau aprašytą Aleksandro istoriją:
„Žinau labai mažai. Tiek, kad sūnus patyrė sunkią galvos traumą ir jau dvi savaites, nuo kovo 12 dienos, yra komos būsenoje. Šią informaciją gavau iš Lietuvos ambasados Japonijoje, o kaip atsitiko ta galvos trauma, aš nežinau“, – prieš keletą dienų tv3.lt sakė V. Vasiljeva.
Ruošėsi grįžti į Lietuvą
22 metų Aleksandras Filipinuose gyveno ir dirbo jau trejus metus. Kaip pasakoja moteris, viskas klostėsi gerai iki tol, kai sausio pabaigoje vaikiną kažkas užpuolė.
„Sausio 21 dieną jis buvo sumuštas. Aš kaip supratau, jis bendravo su kažkokiais pažįstamais ir susipyko, įvyko kažkoks konfliktas, jis net turėjo į kitą miestą pervažiuoti“, – dalijosi moteris.
Persikėlęs į Cebu salą, Aleksandras po kurio laiko pradėjo ruoštis grįžimui į Lietuvą. Tačiau jam iškilo bėdų su dokumentais, todėl mama nusiuntė pinigų.
„Siunčiau jam pinigus, kad galėtų grįžti į Lietuvą, kad susitvarkytų dokumentus. Aš jo primygtinai klausiau, kuriai dienai užsakyti bilietus, kadangi tų pinigų nėra daug, o pigūs bilietai labai staigiai dingsta. Bet jis vis sakė, kad galbūt ras kažką pigaus iš ten, tai tada taip ir gavosi, kad aš nusiunčiau tuos pinigus jam. O tada ir gavau tą žinią“, – tuomet pasakojo V. Vasiljeva.
Apie sūnaus būklę žinojo mažai
Moteris buvo informuota, kad jos sūnus patyrė galvos traumą ir buvo komos būsenoje. Tačiau daugiau informacijos ji neturėjo, o bendravimą su ligoninės, kurioje gulėjo sūnus, atstovais tuomet apsunkino keli dalykai.
„Vienas dalykas, kad aš nekalbu angliškai, bandau per „Google“ vertėją, kitą sykį padeda draugės mergaitė, bet tai, be abejo, apsunkina tą bendravimą.
O kitas dalykas, kai pas mus naktis, pas juos rytas, tai aš jau irgi antra savaitė įtampoj esu, beveik nemiegu, nes naktimis rašau laiškus, na, kad ir šiandien, pavyzdžiui. Rašiau ir pirmą, ir antrą, ir trečią valandą nakties, bet konkrečių atsakymų neturiu“, – vos prieš keletą dienų atviravo Aleksandro mama.
Ji pasakojo, kad gavo kelis sūnaus ligos išrašus, nuotraukų, taip pat matė jį per internetinę bendravimo programą skype. Tačiau nei gydytojų prognozių, nei žinių, ar sūnaus būklė gerėja, moteris neturėjo.
„Aš rašiau, klausiau, kokios tos prognozės, bet jokių konkrečių atsakymų negaunu. Jo ligoninės išrašus turiu kovo 20 dienos, bet šiandien jau 26 diena... Vis prašau, kad atsiųstų išrašus, bet kol kas nieko nežinau“, – prieš keletą dienų graudinosi moteris.
Nesulaukė pagalbos
V. Vasiljeva pasakoja, kad jai į Kauną buvo atsiųsta daugiau nei 8 tūkstančių eurų sąskaita už pirmą Aleksandro gydymo savaitę. Kol kas ji sumokėjo tik maždaug ketvirtadalį šios sumos, nes tokių pinigų vieniša 60 metų moteris paprasčiausiai neturi. Ji visais įmanomais būdais ieško, kas galėtų padėti.
„Aš išsiunčiau tiek, kiek turėjau, kiek pervedė giminaičiai, draugės, dar keletas žmonių. Bet tai nėra nei pusė reikiamos sumos, gal ketvirtadalis.
Tai mano tragedija, mano bėda, mano skausmas ir mano sūnus, aš tą suprantu, kad niekam tai nėra įdomu. Bet kai nebeturi į ką kreiptis, tai jau šiaudo griebiesi.
Rašiau ir keliems ministrams, ir daliai seimūnų, ieškau Lietuvos turtingųjų, rašysiu jiems laiškus. Gal kažkam, kas turi daug pinigų, ta suma neatrodo didžiulė, bet man ji yra didelė, labai didelė“, – tada neslepė moteris.
Prisidėti prie pagalbos moteriai galite šiais būdais: Gavėjas: Vera Vasiljeva ; Sąskaitų numeriai: „Seb“ bankas – LT807044000582616939; „Swedbank“ – LT187300010004958760 ; Paskirtis: Parama.
