Atėjus rudeniui, vis dažniau verkšlename, kad, štai, blogas oras, apsiniaukę, lyja... Tačiau, ko gero, gerai tik ten, kur nėra mūsų. Įdomu, kuris iš mūsų nuoširdžiai apsidžiaugtų, jei nuo šiol tektų gyventi ne šalyje, kurios net ir pavadinimas kai kuriais atvejais kildinamas nuo žodžio „lietus“, o, pavyzdžiui, viename iš sausiausių planetos kampelių? Ten taip sausa, kad net sunku įsivaizduoti: kai kuriuose planetos užkampiuose nė lašo lietaus nėra iškritę jau milijonus metų. Nebloga proga su jais susipažinti iš arčiau.
10. Aulefas (Aoulef), Alžyras
Kritulių vidurkis – 12,19 mm per metus
Nedidelis miestelis Alžyro centre – sausiausia vieta ir taip sausoje šalyje. Čia ne tik sausa, bet ir pragariškai karšta, tačiau miestelio gyvybę palaiko dykumos oazė, kurioje jis ir įkurtas. Vanduo ir keletas palmių – tai ir viskas, kas saugo Aulefą nuo nesibaigiančių dykumos mylių.
Aulefas (nuotr. panoramio.com) (nuotr. Gamintojo)
9. Pelikanų Kyšulys (Pelican Point), Namibija
Kritulių vidurkis – 8,13 mm per metus
Pelikanų Kyšulys – siaura kopa įspūdingų smėlio barchanų kupinoje Afrikos valstybėje Namibijoje. Tiesa, nors tai – viena sausiausių planetos vietų, ji ypatinga ir dar šiuo tuo. Virš Pelikanų Kyšulio praskrenda ne tik gausūs būriais sparnuočių – prie šios kopos renkasi geriausi pasaulio banglentininkai. Pavydėtinas entuziazmas – gerą bangą gaudyti viename iš sausiausių planetos kampelių.
Pelikanų kyšulys (nuotr.exfoleyation.co.uk) (nuotr. Gamintojo)
Pelikanų kyšulys (nuotr. panoramio.com) (nuotr. Gamintojo)
8. Ikikė (Iquique), Čilė
Kritulių vidurkis – 5,08 mm per metus.
Ikikė – uostamiestis, įkurtas pačiame ištįsėlės Čilės viršuje, į vakarus nuo garsiosios Atakamos dykumos. Uostą supančioje dykumoje prirausiota šachtų – čia išgaunama natūralių azoto trąšų – nitratų. Miestelio gyventojai, nutylėdami apie nepaprastą sausrą, didžiuojasi vietos paplūdimiais. Jei čia ir iškrenta keletas lietaus lašų, tai nutinka sausį ar vasarį.
Ikikė (nuotr. flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
Ikikė (nuotr. iquique.olox.cl) (nuotr. Gamintojo)
7. Vadi Halfa (Wadi Halfa), Sudanas
Kritulių vidurkis – 2,45 mm per metus
Mirtina sausra vidury Sacharos. Tačiau ir čia gyvena žmonės. Neišpasakytai sausas ir karštas subtropinių aukštumų oras pasmerkė šią planetos teritoriją dykumos lemčiai.
Vadi Hafa (wikipedia.org) (nuotr. Gamintojo)
6. Ika (Ica), Peru
Kritulių vidurkis – 2,29 mm per metus
Į pietus nuo sostinės Limos, greta Atakamos dykumos stūkso Ika. Sausas ir dulkėtas regionas toks buvo ne visada. 2007 m. mokslininkai rado čia kadaise gyvenusių 1,2 metro ūgio pingvinų liekanų. Sausutėlis oras – ideali aplinkybė mumifikacijos procesams, mat bioaudinių irimui būtina drėgmė. Tad jei kokią vėjelis atpustytų, nustebti nederėtų. Tokias vietas bemeilytų pasirinkti ne tik mumijos, bet ir astmos kamuojami žmonės. Jų teigimu, astmos simptomai sausame ore pasireiškia gerokai rečiau ir silpniau.
Ica (nuotr. flikrc.com) (nuotr. Gamintojo)
5. Lukzoras (Luxor), Egiptas
Kritulių vidurkis – 0,862 mm per metus
Lukzoras – ne tik vieta, kurioje apstu istorinių relikvijų. Čia dar ir beprotiškai sausa. Vadinamuoju „vėsiuoju“ metų periodu karštas vėjas chamsinas (khamsin) neretai pučia iš vakarų pusėje plytinčios Sacharos dykumos ir atneša smėlio audrų debesis. Smėlio audros čia gali tęstis net keletą parų. Bet labiausiai žudantis tokių vėtrų dalykas – 150 km/h greičiu skriejančios smiltelės, kaitros pojūtį padidinančios visais 20ºC. Pasakojama, jei čia kada ir pradeda krapnoti lietus, lašai kaitroje išgaruoja nė nepasiekę žemės.
Lukzoras (nuotr. gonback.com) (nuotr. Gamintojo)
Lukzoras (nuotr. hat.net) (nuotr. Gamintojo)
4. Asvanas (Aswan), Egiptas
Kritulių vidurkis – 0,861 mm per metus
Ir vėl Egiptas. Vieta, garsi savąja užtvanka. Paradoksalu, tačiau drėgmės čia velniškai trūksta. Jei į kai kurias kitas Egipto sritis brizai nuo Indijos vandenyno ir Raudonosios bei Viduržemio jūros atneša drėgnesnių oro masių, Asvane sausra ir kaitra tvyro kiaurus metus. Vėžio atogrąžoje stūksantį miestą, kaip ir tik ką minėtą Lukzorą, dažnai talžo smėlio audrų šuorai – vėjo gūsių greitis čia siekia ir 161 km/h. Beje, garsiosios Gizos piramidės akmenys buvo atgabenti būtent iš sausųjų Asvano slėnių.
Asvanas (nuotr.asvadam.net) (nuotr. Gamintojo)
3. Al-Kufra (Al-Kufrah), Libija
Kritulių vidurkis – 0,860 mm per metus
Tai – sausros polius Afrikos žemyne. Al-Kufra įkurta pietrytinėje pilietinio karo niokojamos Libijos dalyje. Laimei, Al-Kufroje gausu oazių, kur žmones ir gyvulius aukso vertės vandeniu girdo natūralūs požeminiai šaltiniai.
Beje, sausiausioje Afrikos vietoje drėgmės pakanka ir sodininkystei – Al-Kufros oazėse noksta persikai, datulės ir abrikosai. Dar labiau stebina tai, jog Al-Kufros oazės yra vienas iš stambiausių Libijos agrokultūrinių projektų. Kai kurias oazes supa įspūdingos, iki 300 metrų aukščio siekiančios smėlio kopos.
Al Kufa (nuotr. panoramio.com) (nuotr. Gamintojo)
2. Arika (Arica), Čilė
Kritulių vidurkis – 0,761 mm per metus
Arika – sausiausias miestas pasaulyje, tačiau ne pati sausiausia vieta. Tai – uostamiestis. Nepaisant to, jog kritulių čia praktiškai nebūna, Arikoje oras yra gana drėgnas, o miestą neretai gaubia debesų šydas. Nors oras čia kartais būna labai drėgnas, lyti vis tiek nepradeda.
Mat miestelis įsikūręs greta „lietų šešėlyje“ tūnančios Atakamos dykumos – šioji yra tokioje vietoje, kur drėgnos oro masės pakeliamos į aukštesnius atmosferos sluoksnius, o Atakamos paviršių gairina išskirtinai sausas oras. Nieko stebėtino, jog kai kuriose Atakamos vietose lietaus nebūta jau ilgiau, nei 500 metų.
Arika (nuotr. wikipedia.org) (nuotr. Gamintojo)
1. Sausieji Slėniai (Dry Valleys), Antarktida
Kritulių vidurkis – 0 mm per metus
Nors Antarktida kelia sniegynais padengtų speiguotų tyrų asociacijas, būtent šiame žemyne yra sausiausias planetos taškas – Sausieji Slėniai. Čia drėgmės nepaprastai mažai. Be to, čia beveik nėra nei ledo, nei sniego. Tai – didžiausias ledu nepadengtas žemyno regionas.
Nuo kritulių šiuos slėnius saugo greta stūksantys kalnai – jie yra pakankamai aukšti, jog stabdytų drėgnesnes ir kritulingesnes oro mases. Ne mažiau svarbesnis sausros faktorius – nuo kalvų, kalnų, ledynų žemyn pučiantys katabatiniai vėjai. Tokie susiformuoja, kai šaltas, tankus oras yra traukiamas žemyn gravitacinės jėgos. Katabatinių vėjų gūsiai neretai siekia 322 km/h. Pridėkite dar svaiginantį speigą (temperatūra Antarktidoje nukrenta žemiau -80ºC), ir jau nieko stebėtino, jog Sausieji Slėniai yra vieta Žemėje, kur klimatinės sąlygos yra panašiausios į Marso klimatines sąlygas.
Sausieji slėniai (nuotr.rossea.info) (nuotr. Gamintojo)
Sausieji slėniai (nuotr. nsf.gov) (nuotr. Gamintojo)