Pateikiame sąrašą neįprastų ligų, kurios neturi aiškaus sukėlėjo – ar bent jau vieningos nuomonės dėl jo. Daugumą šių susirgimų – itin reti, tačiau juos visus vienija neįprastų simptomų pasireiškimas. Jei žinote dar kokius nors paminėtųjų ligų simptomus – nepatingėkite palikti komentaro.
10. Persijos įlankos karo sindromas
Persijos įlankos karo sindromas (angl. – Gulf War Syndrome) – tai liga, kuria serga šio prieš dvidešimtmetį vykusio karo tarp Irano ir Irako veteranai. Anot tinklapio listverse.com, vieni iš jos simptomų – sutrikusi imuninės sistemos veikla bei pasitaikantys apsigimimai tarp kareivių vaikų. Visgi taip ir nėra išsiaiškinta, ar šie simptomai yra išties susiję su tarnavimu Persijos įlankos kare, ar tiesiog taip jau sutapo, kad šio karo veteranams jie pasireiškė dažniau nei paprastiems žmonėms.
Papildomi šios ligos simptomai yra įvairūs, tarp jų: chroniškas nuovargis, raumenų kontrolės praradimas, galvos skausmas, svaigulys ar pusiausvyros praradimas, atminties sutrikimai, raumenų ir sąnarių skausmas, virškinimo sutrikimai, odos problemos, pasunkėjęs kvėpavimas ir net insulino vaistų atmetimas.
Kadangi šio susirgimo priežastys nėra žinomos, yra išvestos teorijos, kad ligą sukelti galėjo kareiviams dalintos vakcinos nuo juodligės, nusodrinto urano naudojimas ginkluotėje ar susidūrimas su įvairių bombardavimų metu sunaikintais cheminiais ginklais. Taip pat vyrauja nuomonė, kad šios ligos sukelėja gali būti nežinoma bakterija.
9. Dvidešimtojo amžiaus liga
Įvardijama kaip daugialypis cheminis jautrumas (angl. – Multiple Chemical Sensitivity), Dvidešimtojo amžiaus liga pasireiškia lėtiniu neigiamu poveikiu asmens organizmui dėl sąlyčio su įvairiomis cheminėmis ar kitokiomis šiuolaikinio žmogaus aplinkoje naudojamomis medžiagomis. Tarp galimų šios ligos sukėlėjų yra cigarečių dūmai, pesticidai, plastikai, sintetinės medžiagos, kvapūs ir naftos produktai bei dažai.
Tačiau susidurta su keistu dalyku: akli tyrimai (kada tiriamasis tiksliai nežino, kokia medžiaga jam rodoma) atskleidė, jog šia liga sergantys pacientai, susidūrę su chemikalais, iš tiesų nepatiria jokios neigiamos reakcijos, tačiau jie smarkiai reaguoja įprastuose tyrimuose, kada yra įsitikinę, jog tam tikra medžiaga jiems – pavojinga. Šios ligos priežastis – nežinoma, tačiau jos pagrindu 1995 m. buvo pastatytas filmas, pavadinimu „[SAFE]“, kuriame vaidino Julianne Moore.
8. Sustingusio žmogaus sindromas
Sustingusio žmogaus sindromas (Stiff Person Syndrome) – itin keista ir reta liga, kuri ja sergantiems sukelia atsitiktinių raumenų spazmus, kurie būna tokie stiprūs, jog žmogus krenta ant žemės ir gali susilaužyti kaulus. Šiam sutrikimui būdingi galūnių ir stuomens raumenų sąstingiai bei padidėjęs jautrumas aplinkos stimulams: garsams, prisilietimams bei emociniams pokyčiams, kurie gali paskatinti raumenų spazmų atsiradimą. Nenormali kūno laikysena, dažnai gunktelėjusi ir nelanksti figūra – visa tai būdinga šį sindromą turintiems žmonėms. Be to, pastarieji kartais negali vaikščioti ar net judėti. Negana to, šia liga sergantys asmenys bijo išeiti iš namų dėl judrių gatvių, kuomet paprasčiausias automobilio signalo garsas gali sukelti spazmus ir kritimą žemėn. Sustingusio žmogaus sindromu moterys serga du kartus dažniau nei vyrai.
7. Morgellons sindromas
Sergantiems šia liga būdinga jausti, tarsi kažkas knibždėtų, kąstų ar geltų jų odą iš vidaus. Žmogus kasosi ir ant jo odos atsiranda gausybė nudrėskimų bei įvairių pažeidimų (pavyzdžiui, išbėrimų ar opų). Dabartiniai mokslininkai vieningai sutaria, kad Morgellons sindromas nėra nauja liga. Greičiausiai – nauja kokio nors žinomo susirgimo atmaina. Tačiau daktarų, tarp jų – psichiatrų ir dermatologų – nuomonės susikerta aiškinantis šios ligos apraiškas, nes vieni teigia sindromą esant psichologinės kilmės negalavimu, kiti – odos liga, reikalaujančia daugybės tyrimų ateityje.
Tyrėjai išsiaiškino, kad ligos paveiktą odą ištyrus mikroskopu, matyti tūkstančiai mažų plaukelių, kuriuos greičiausiai gamina ligonio kūnas (nors pabrėžiama, kad tai – ne įprasti žmogaus plaukai, ir taip pat – nei dirbtiniai, nei augalinės kilmės dariniai). Vienas Niu Meksiko daktaras pranešė, kad buvęs CŽV agentas jam vienąkart prasitarė, kad ši liga kilusi iš Prancūzijos. „Nepavykęs vyriausybės eksperimentas užteršė vandenį. Tie, kurie geria „Evian“ – labai rizikuoja“, – tepasakė jis.
6. Ciklinio vėmimo sindromas
Ciklinio vėmimo sindromas pasireiškia pasikartojančiais intensyvaus pykinimo priepuoliais, vėmimu ir kartais – pilvo bei galvos skausmais ar migrena. Ciklinis vėmimas dažniausiai išsivysto dar vaikystėje, o paauglystėje iš jo „išaugama“, tačiau retkarčiais ši liga persekioja ir suaugusius žmones. Ir, nors sindromas dažniausiai prasideda vaikams, juo gali susirgti bet kokio amžiaus asmuo.
Sergantieji gali jausti pykinimą ar vemti nuo šešių iki dvylikos kartų per valandą, o tokie priepuoliai gali tęstis nuo kelių valandų iki daugiau, nei trijų savaičių. Kai kuriems sunku patikėti, kad kas nors gali šitiek ilgai vemti – juk skrandžio turinio nebelieka jau po kelių pirmųjų priepuolių. Tiesa, tačiau rūgštis, tulžis ir kartais – kraujas taip pat veržiasi iš kenčiančio ligonio skrandžio. Tokie priepuoliai sukelia miego trūkumą, negalėjimą valgyti ir koncentracijos praradimą. Ciklinio vėmimo sindromo priežastys nėra nustatytos, taip pat nėra ir jokių diagnostinių testų.
5. Padidėjusio elektromagnetinio jautrumo sindromas
Padidėjęs jautrumas elektromagnetinei spinduoliuotei – tai būsena, kuomet žmonės išgyvena ligos simptomus, kurie jų įsitikinimu yra sukelti elektromagnetinių laukų. Tačiau, nors elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus kūnui yra žinomas, pernelyg didelį elektromagnetinį jautrumą išgyvenantys asmenys sakosi jaučiantys netgi žemiau nustatyto tarptautinio saugaus radiacijos lygio esančią spinduoliuotę.
Dauguma bandymų ištirta, kad nuo elektromagnetinio hiper-jautrumo kenčiantys žmonės nepajėgia atskirti fiktyvaus ir realaus elektromagnetinių laukų poveikio. Nors apie elektromagnetinį jautrumą pranešantys individai įsitikinę, jog įprastų elektros prietaisų skleidžiami elektromagnetiniai laukai pablogina jų savijautą, dar nebuvo nustatyta, ar šie laukai kuo nors dėti dėl perdėto jautrumo. Pagrindo tokiam įsitikinimui nebuvimą 2005 m. patvirtino ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Linksėjimo ligos simptomai yra labai savotiški. Kai vaikas paveikiamas šios ligos, jo ar jos vystymasis yra pasmerktas būti absoliučiai skurdžiu. Tolimesnis galvos smegenų vystymasis taip pat sustoja, todėl ligonis tampa protiškai atsilikęs. Šis susirgimas pavadintas „Linksėjimo liga“ būtent dėl sukeliamo patologinio linksėjimo. Linksėjimo priepuoliai padažnėja tada, kai vaikas bando valgyti maistą ar jam pasidaro šalta. Jie gali būti tokie sunkūs, jog ligonis išsenka ar susmunka ant žemės ir susižeidžia. Tačiau vos tik sergantysis nustoja valgyti arba sušyla – priepuoliai baigiasi. Įdomu tai, kad šie linksėjimo priepuoliai nepasireiškia tada, kai vaikui duodamas koks nors jam neįprastas valgis.
3. Perujiečių meteoro liga
Ši liga Peru gyventojus užklupo tuomet, kai 2007 m. rugsėjo 15 d. meteoritas nukrito į Carancas kaimelį, esantį netoli Bolivijos sienos bei Titikakos ežero. Dėl milžiniško smūgio aplink meteoritą atsirado krateris, o jį supanti žemė – apdegė. Vietinis pareigūnas, Marco Limache, teigė, kad „iš kraterio ėmė veržtis verdantis vanduo, aplinkui pažiro uolienos ir žarijos“, o po to pasklido „dvokiančios, kenksmingos“ dujos. Tie kaimo gyventojai, kurie po smūgio atėjo apžiūrėti įvykio vietos, vėliau pasijuto blogai ir apsirgo, o ligos simptomai buvo įvairūs, tarp jų – ir vėmimas. Tuo tarpu kai kurie spėlioja, jog negalavimus galėjo sukelti apsinuodijimas arsenu, kuris galėjo patekti į vietinį vandenį iš karščiu alsuojančio meteorito (tiesa, vien šis faktas – gana neįprastas, nes dažniausiai su žeme susidūrę meteoritai esti šalti), tačiau nėra jokio mokslinio įrodymo, kas sukėlė šią paslaptingą, bet neilgai trukusią, ligą.
2. Prakaitavimo liga
Gausaus prakaitavimo liga pasireiškė paslaptingų ir labai pavojingų epidemijų serija, užklupusia Anglijos ir Europos gyventojus tarp 1485 m. ir 1551 m., o po to staigiai praėjusia. Pirminiai ligos simptomai buvo dramatiški ir staigūs, nusinešę užsikrėtusių žmonių gyvybes vos per kelias valandas. Šios ligos priežastys – mistiškos, nors ją komentuojantieji tiek anksčiau, tiek dabar didžiausią kaltę verčia tais laikais vyravusiai nešvarai, kuri galėjo nesunkiai tapti ligos židiniu. Pirmasis ligos protrūkis pasireiškė besibaigiant Rožių karams, o tai reiškia, kad ją galėjo pernešti prancūzų samdiniai, kuriuos karalius Henris VII pasitelkė norėdamas užkariauti Anglijos sostą. Faktas, kad liga buvo pavojingesnė turtingiems nei vargšams, paaiškina, kodėl apie ją iki šiol išliko tiek daug žinių, palyginus su kitomis to laikmečio ligomis.
1. Sprogstančios galvos sindromas
Sprogstančios galvos sindromas – tai būsena, kuomet sergantysis girdi nežmoniškai didelį triukšmą, kylantį jo pačio galvoje, dažniausiai apibūdinamą kaip sprogimo, riaumojimo, bangų dužimo į uolas, rėkiančių žmonių ar telefono skambučio garsą viename. Jis dažniausiai kyla po vienos ar dviejų valandų žmogui užmigus, bet tai nėra sapno pasekmė – šis triukšmas gali apnikti asmenį ir bet kuriuo paros metu. Nors ir beprotiškai garsus, šis triukšmas dažniausiai nėra lydimas skausmo pojūčio. Priepuoliai pasikartoja nevienodai: jie gali kilti keliskart per porą dienų, o tuomet savaitei ar net keliems mėnesiams sušvelnėti ir duoti sergančiajam ramybę. Patiriantys šį sindromą neretai gyvena baimėje, kad tik triukšmo pojūtis, lydimas itin padažnėjusio pulso, jų neužkluptų netikėtai. Sprogstančios galvos sindromo priežastys nėra žinomos, nors kai kurie gydytojai teigia įžvelgią ryšį tarp dažnai pergyvenamo streso ar nepaprasto nuovargio, ir ligos. Ši būsena gali apnikti bet kada gyvenime, ir moterys ją išgyvena šiek tiek dažniau, nei vyrai. Triukšmo priepuolis gali užklupti vos vieną kartą, arba pradėti kartotis nuolatos.
