Akvedukas – tai tilto pavidalo vandentakis, kurio pavadinimas kilęs iš dviejų lotyniškų žodžių – „aqua“ (vanduo) ir „duco“ (vedu), junginio. Tai dirbtinė struktūra (tokia kaip kanalas, tunelis ar griovys) iš išorės panaši į tiltą, kuri naudojama ne transportui važiuoti ar žmonėms vaikščioti, o vandeniui tiekti.
Patys pirmieji akvedukai jau buvo konstruojami senovės civilizacijų gyventojų Babilone, Asirijoje ir Egipte. Tai buvo primityvūs akvedukai, panašūs į atvirus kanalus, iškastus tarp upės ir miesto. Garsiausiais akvedukų inžinieriais laikomi romėnai. Per 500 metų visoje savo imperijos teritorijoje jie pastatė per 11 akvedukų.
10. Tambomačai (Tambomachay)
Tambomachay (nuotr.flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
Tambomačai (Tambomachay) – dar garsus kaip „Inkų vonios“ (“The Bath of the Inca") yra archeologinis regionas, įsikūręs šalia Kusko, Peru, su senoviniais akvedukais, kanalais ir kriokliais. Vanduo ir prausimasis buvo labai svarbi inkų gyvenimo dalis, taigi nenuostabu, kad praeityje inkų apgyventose teritorijose buvo aptinkama daugybė vonių ir akvedukų. Maudytis Tambomačai , inkams buvo taip svarbu, kad regionas atrodė tarsi visas vandens procedūrų salonas.
9. Akvedukų parkas (Aqueduct Park)
Park akvedukas (nuotr.flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
Romai vandenį tiekė 11 vandentakių, kurie buvo pastatyti per gana ilgą laikotarpį – 500 metų. Šių vandentakių bendras ilgis buvo 415 km, o vanduo pasiekdavo miestą iš 92 km nuotolio. Tiesa, kiek daugiau nei 300 km senovės Romos vandens trasų ėjo po žeme. Pats ilgiausias romėnų vandentakis buvo pastatytas II mūsų eros amžiuje dabartinio Tuniso teritorijoje. Jo ilgis buvo 141 km. Akveduko parke po šiai dienai yra likę 7 senoviniai vandentakiai: Marcio, Anio Novus, Tepula, Mariana, Claudio, Iulia ir Felice. Aqua Claudio - pats įspūdingiausias akvedukas, kuris buvo pastatytas 52 metais po Kr., jo aukštis siekė 28 metrus.
8. Cezarėja Akvedukas (Caesarea Aqueduct)
Cezarėjos akvedukas (nuotr.flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
Cezarėja (Caesarea), Kesarija – senovės ir viduramžių uostamiestis į pietus nuo Haifos. 23-13 metais pr.Kr jį įkūrė karalius Erodas I Didysis ir vėliau pastatė pirmąjį mieste akveduką. Cezarėjos akvedukas atnešdavo vandenį į miestą iš 10km nuotolio. Vėliau senovės romėnai akveduką padidino bene dvigubai, ir juo vanduo sėkmingai buvo tiekiamas dar iki 1200 metų po Kr.. Per visą tą laiką vandentiekis keletą kartų buvo restauruojamas.
7. Naskos akvedukai (Nazca Aqueducts)
Nazca akvedukas (nuotr.flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
Vadinamieji Naska Akvedukai buvo pastatyti 3-6 šimtmetyje po Kr. Naska žmonių, kuriems gyvenant dykumoje žūt būt reikėjo prasimanyti vandens. Nutiesus tiesioginius požeminius kanalus, kurie vedė prie vandens telkinių, sausringą gyvenvietę pasiekdavo gėlas vanduo ir taip palengvino gyventojų dalią. Šiandieniniai slėnio gyventojai vis dar naudojasi požeminiais tuneliais, šuliniais ir tranšėjomis, pastatytomis ankstyvųjų gyventojų.
6. Hampi Akvedukai
Hampi akvedukas (nuotr.flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
14-ame amžiuje po Kr. Hampi miestas tapo Indijos imperijos Vijayanagar sostine. Šiandien šiame regione aptinkama senovės akvedukų ir kanalų, kurie buvo naudojami vandens tiekimui, likučiai. Vanduo šventyklas paprastai pasiekdavo per požeminius akvedukus. Vienas jų buvo vadinamas Stepped Tank, tai 7 metrų gilio vandens rezervuaras, kurį archeologai atrado kasdami žemę Hampi gyvenvietėje.
5. Stebuklų akvedukas (Aqueduct of The Miracles)
Stebuklų akvedukas (nuotr.flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
Stebuklų akvedukas (Acueducto de los Milagros) yra vienas iš trijų senovės romėnų akvedukų, pastatytų šiandieninėje Meridos teritorijoje, Ispanijoje. Iš pradžių į miestą juo tekėdavo ežero vanduo, iš 5km nuotolio nuo Meridos vandens telkinio. Spėjama, kad akvedukas buvo sukonstruotas I amžiuje po Kr.
4. „Les Ferreres“ akvedukas
Les Ferreres akvedukas (nuotr.flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
Les Ferreres akvedukas, dar žinomas kaip Pont del Diable ( Velnio tiltas ), buvo pastatytas tam, kad iš Francoli gyvenvietės tiektų vandenį į dabartinį Taragono regioną Ispanijoje. Akvedukas, kaip manoma, buvo pastatytas dar Romos imperijos laikais. Jo aukštis 27 metrai, ilgis 249 metrai, jis turi 25 viršutines ir 11 žemutines arkas.
3. Valento akvedukas (Valens Aqueduct)
Valens akvedukas (nuotr.flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
Valento akvedukas – tai romėnų statytas akvedukas, tapęs pagrindine vandens tiekimo sistemos grandimi Rytų Romos imperijos sostinėje, Konstantinopoplyje. Jis užbaigtas statyti Romos imperatoriaus Valento (375 metais) ir vėliau buvo kelis kartus atnaujintas kelių Osmanų imperijos sultonų. Bendras akveduko ilgis siekė 250 kilometrų ir buvo laikomas ilgiausia senovine struktūra. Šiandien jo ilgis siekia 921 metrus, tai yra apytiksliai 50 metrų mažiau, nei originalus, ankstesnis jo ilgis. Dabar tai vienas iš labiausiai į akis krentantčių vietovės objektų.
2. Segovijos akvedukas (Aqueduct of Segovia)
Sergovijos akvedukas (nuotr.flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
Segovijos akvedukas - tai pats ilgiausias Europoje išlikęs senovinis akvedukas, esantis Ispanijoje, Segovijoje. Jo ilgis net – 728 m, o amžius beveik toks pats kaip Prancūzijoje esančio Pont du Gard akveduko. Segovijos akvedukas – pati ilgiausia senovinio vandentakio dalis Europoje, bet ne pasaulyje. Už jį ilgesnį akveduką galima pamatyti Stambule (tai 971 m Valento akvedukas). Segovijos akvedukas buvo pastatytas apie 50 metus po Kr. ir yra laikomas vienu geriausiai išsilaikiusių Ispanijos paminklų. Jo pagalba vanduo gabenamas 16 km nuotolį nuo Segovijos, iš Frio upės. Šiandien jis laikomas Segovijos simboliu, aprūpinusiu gyventojus vandeniu XX amžiuje.
1. Pont du Gard
Pont du Guard (nuotr.flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
Aukščiausias – beveik 50 metrų aukščio – akvedukas buvo nutiestas skersai Gardono upės. Tai garsusis Pont du Gard tiltas Prancūzijoje, Nimo akveduko dalis. Statinį sudaro 6 apatinės, 11 vidurinių ir 35 viršutinės arkos. Provanse pastatytas vandentakis Pont du Gard buvo 275 metrų ilgio. Nors viso Pont du Gard vandentakio nėra, išlikęs jo akvedukas. Šiam tiltui, kurį romėnai pastatė I amžiuje, jau beveik 2000 metų. Pont du Gard yra pats aukščiausias iki šių dienų išlikęs senovės romėnų statytas akvedukas.
