Apie patyčias jau žinau, tačiau būkite stiprus.Daugiausia patyčių išgirstame iš artimiausių žmonių.

Patyčios patyčios patyčios!!! Ar mes žmonės galime suprasti skausmą neuzgaunant širdies. Linkiu sėkmės šeimai iskelkite aukštai galvas ir siekite savo tikslų

Kiekvienas nuosavo vaiko ibrezimas akmuo mamai i sirdi ir asaros akyse. skaitant jusu skausma ir dar matant, kad ne tik savo vaiko skausma, bet ir kitu iskausminimus atlaikyti bandot...stiprybes jums visiems!

Stiprybės Tomui ir jo šeimai. Išoriniai randai užgis ir puoš vyrą. Linkiu, kad ir sieloje įspausti išgyvenimai užsimirštų.

Kodėl tiek daug "galvijų" Lietuvoj? Kodėl nuo mažumės vaikai neauklėjami, kad kiekvienas žmogus, kokios išvaizdos jis bebūtų, yra asmenybė su jausmais, su širdimi, jis girdi ir mato, kaip aplinkiniai reaguoja į kitokią išvaizdą. Pabūkite kiekvienas to "kitokio" žmogaus kailyje!!! Ir tas bobų (kitaip jų ir pavadinti negaliu) tas bobų smalsumas, netaktas, kišimasis į kito asmeninę erdvę, į kito gyvenimą. Mano a.a.teta sakydavo mums kvailoms mažoms mergytems:"nėra ko skalbti liežuviais savo drauges! Nusipirkit didelį veidrodį ir pažiūrėkit į save!" Tai va, aš toms boboms irgi sakau: nusipirkit didelį veidrodį, pasižiūrėkit ir pamatysit pagiezingas, piktavales būtybes, kurios neturi savo gyvenimo, niekuo, išskyrus pletkus nesidomi, pamatysit ilgas nosis, kurios kisamos į svetimus miegamuosius, svetimus namus, svetimus gyvenimus, pamatysit irzlias, visada viskuo nepatenkintas bobas, isivaizduojancias, kad viską žino. Ar žinot posaki: "išmintis ateina su senatve, bet kartais senatvė ateina viena". Tai va, pas tas bobas senatve atėjo ne vieną, o su vis didėjančiu bukaprotiskumu! Žmonės, nesikiskit I svetimus gyvenimus, nebandykit pirštais į kitokį žmogų! Pasižiūrėkit į save:gal jūsų išvaizda ir jūsų bukumas kažkam irgi kelią pasislykstejima. Bet juk jūsų nebado pirštais gatvėje tolerantiški zmones.

Jonažolių aliejų,jis panaikins randus,bet kuo greičiau pradėsit juo tepti randuotas vietas tuo daugiau tas aliejukas padės,man buvo karštu vandeniu nuplikyta koja vaikystėje,daktaras kaimynas rekomendavo tą aliejuką,tepėm koją turiu tik baltą dėmę kaip prisiminimą o visa kita odos dalis lygi ir graži,nors jei ne aliejukas būtų susiraukšlėjusi kaip pas senyvo amžiaus bobutę.Po avarijos ir tetai daviau to aliejuko,teta turėjo gilias žaizdas,pati teta įsitikino koks veiksmingas ir kaip puikiai sutvarko odą būtent tas aliejukas.Rekomenduoju nuoširdžiai

kelią po nudegimo esu praėjusi su savo sūnumi. Tai tikrai labai sunkus, be galo skausmingas ir reikalaujantis didelės ištvermės, kelias... O Tomukas stengiasi slėpti savo randus, nes manau jau pajuto pašiepiančius replikas, patyčias. Tikrai taip buvo ir mums. Sūnus savo kūną atidengė tik jau suaugęs, iki tol nedrįso. Stiprybės Tomukui ir tėveliams