Susisiekus su pačiu Tomu Zubricku, vyras leido pasinaudoti jo įrašu iš socialinės paskyros. Vyras tikina, jog praėjo jau visai nemažai laiko, todėl jis ramia širdimi gali pasidalinti savo istorija su visais.
„Nors nutikus panašiems dalykams, pirmiausia tulžį reiktų lieti ant žmonių, sukėlusius tokius padarinius, tačiau šį kartelį ne apie juos. O apie mūsų angelus sargus – daktarus ir absurdiškai juokingą aplaidumą ir biurokratiją sveikatos apsaugos sistemoje“, – sako jaunas vyras.
Sumušė Palangoje, gydytojai išleido namo
T. Zubrickas pasakoja, kad liepos devynioliktąją tam teko lankytis Palangoje, kur jis buvo sumuštas. Po šio incidento vyrą greitoji pagalba nuvežė į ligoninę, kurioje buvo atliktas rentgeno tyrimas.
„Nustatė nosikaulio lūžius. Daktaras nusprendė, jog man kreiva nosimi gyventi nepatiks, ėmėsi veiksmų ir savo mikliomis rankomis be narkozės ar nuskausminamųjų vaistų sustatė viską į vietas ir dar pridūrė „Ai nieko čia baisaus, nosis tiesi, nereikės net plastinės operacijos" .
Kadangi vasaros sezono metu klientų pajūryje po debatų apie gyvenimą netrūksta, daktaras nusprendė, jog man jau būtų laikas pradėti gydytis ambulatoriškai ir paryčiais išleido ieškoti laimės pasaulyje“, – patikina jis.
Pasijuto blogai namuose
Vėliau vyras vėl grįžo atgal į Palangą, kur nuėjęs į policijos komisariatą, buvo informuotas, kad teks palaukti iki pirmadienio, mat tyrėja savaitgaliais nedirba. T. Zubrickas dar kelias dienas praleido Palangoje, o vėliau išvyko namo į Vilnių, kur pajuto itin stiprius skausmus.
„Antradienio vakare užsnūdau bežiūrėdamas filmą ir pabudau nuo aštraus diegimo kaktos srityje, ties vieta, kuri nuo pat traumos buvo nejautri kaktoje (galvojau, normalu, po sulaužytos nosies, jog nervai truputį atbukę).
Nusprendžiau nuvažiuoti pasitikrinti dar kartelį į viršgarsinio greičio skubos priimamąjį Lazdynuose. Iš namų išvažiavome apie 23 valandą. Atvažiavus langelyje prie registratūros pasitinka ant viso pasaulio pikta pusamžė moteris, kuri atrodo piktesnė nei žmogelis, kuris pavaišino mane keletu kojos spyrių į veidą Palangoje.
Paklaususi, ko čia kaip klounas naktį su akiniais vaikštau, įbruka eilės numerį į rankas ir paaiškina, jog pas juos komunizmas visi yra lygūs, ar atvažiavę patys ar su greitąja – visi stovi toje pačioje eilėje“, – sako T. Zubrickas.
Ištisas valandas laukė gydytojo
Vyras tikina, kad jam teko laukti beveik dvi valandas, kol iš priimamojo skyriaus jį įleido į ligoninės patalpas. Ten jį apžiūrėjo bendrosios praktikos gydytojas, išrašė siuntimą pas neurochirurgą.
„Laimingas, jog pagaliau vyksta veiksmas su siuntimu, bėgu iki nurodyto kabineto. Tas vaikiškas naivumas... Patampius duris, suprantu, jog jos užrakintos. Einu iki registratūros, bandau žadinti budinčią, kuri jau pirmas dvi miego stadijas peršokusi. Ji pabunda ir piktai drebia (aš irgi ne ryto žmogus, ką padarysi ), jog neurochirurgas yra tik vienas ir jis dabar 8 aukšte, gal daro operaciją ar dar kažką“, – pasakoja vyras.
Vyrui teko laukti dar 1,5 valandos, todėl jis bandė kelis kartus žadinti budinčiąją ir klausti, kada galima tikėtis sulaukti gydytojo. Po 2 valandų ir 36 minučių T. Zubrickas pagaliau sulaukė gydytojo.
„Ateina daktaras. Jaunas šaunus vaikinukas! Atsisėdame, papasakoju, pirmiausia, savo įspūdžius iš šio vakaro, paskui ir apie traumą pakalbame. Jo atsakymas truputį pribloškia ir tuo pačiu prajuokina „Nu, ko tu iškart nesakei, kad pas tave rimtas reikalas ir, beje, tavo pavardė kaip mūsų vyriausio chirurgo, ar ne tavo giminaitis?
Pats matai, kokia fauna čia renkasi naktimis, mes specialiai neskubame, nes 70 proc. jų nesulaukę tiesiog išeina namo" Nu OK, galvoju lyg ir kažkaip neetiška, bet šiuo metu man mano galva svarbesnė.
Nuo šitos vietos ir pokalbio viskas pradeda judėti gerąja linkme, padaromas tomografas“, – esminius įvykius prisimena T. Zubrickas.
Sulūžusi kaukolė ir kakta
Gydytojas greitai pastebėjo T. Zubricko traumą, sulūžusią kaukolę ir kaktą poroje vietų: „Skeveldra užspaudė nervą, taip pat nosis sutrupėjusi ir tarp akių truputį sulūžę. Va, imk, siuntimą važiuok, iškart pas kolegas į Žalgirio kliniką.
Saulė jau kyla, gamta bunda 5 ryto, nuvažiuoju, pažadinu kolegas, jie paskaito mano lapą su diagnoze. Ir klausia ar tomografo diskelį atsivežei, niekas man nieko nedavė.
Pasisiūlau pats nuvažiuoti ir paimti, jog tik greičiau viskas vyktų, nes jau nemiegojęs 24 valandas, nevalgęs ir morališkai išsekęs, ties palūžimo riba.
Apie pusę 7 grįžtu atgal Lazdynų ligoninę, bet, kadangi jau esu persona nongrata, niekas man čia jokio informacijos duoti nenori, tik siuntinėja pas kitus. Pradedu jaustis truputi panikoje, pasigaunu gero veido pusamžę moterį, kuri kiek suprantu čia yra valytoja. Ji mane nukreipia pagaliau ten, kur reikia“, – dėsto T. Zubrickas ir priduria:
„Žalgirio ligoninėje, kol diskas keliamas į kompiuterį, trumpai papasakoju visą situaciją chirurgams. 2 jauni labai šaunūs vyrai su tinkamu humoro jausmu.
Tada jie pažiūri nuotraukas, pirmiausia konstatuoja, jog keičia savo planus penktadieniui iš alaus gėrimo bare į mano galvos remontavimą, linksmai visi pasijuokiame ir pagaliau sužinau galutinį verdiktą, kas man bus daroma.
Pjaunamas skalpas nuo ausies iki ausies dedamos titaninės plokštelės, remontuojama nosis. Esu truputėlį sumišęs, nes kiek pamenu aš jau gydausi ambulatoriškai, o ir plastinės operacijos man nereikės...“, – sako jis.
Kabes išėmė be nuskausminamųjų
Vyrui operacija buvo atliekama net septynias valandas, ją pavyko atlikti be komplikacijų. Kabes iš galvos T. Zubrickui ištraukti turėjo poliklinikoje, todėl atėjus laikui, jis pasirodė Karoliniškių poliklinikoje.
„Gaunu pasiūlymą palaukti, kol chirurgas grįš iš atostogų po 10 dienų. Pateikiu tokio pat sąmoningumo pasiūlymą apsilankyti pas šaunius kolegas Žalgirio klinikoje, tuomet prieiname bendro konsensuso, jog kabes išims čia ir dabar medicinos seselės, vėl kvailas mano sprendimas.
Nukeliauju į procedūrinį, ten moteriškės išsitraukia repliukes ir pradeda kankinimą, jokių vaistų nepasiūlo tik, kuomet nuo skausmo pradėjo akys raibuliuoti, pasiūlo pauostyti amoniako. Valanda laiko 54 kabės pagaliau dingo iš mano galvos. Padėkoju už pastangas pagal kompetencija ir keliauju gyventi savo gyvenimo toliau“, – pasakoja T. Zubrickas.
Ragina netylėti
T. Zubrickas savo istorija dalinasi, nes nori visiems rekomenduoti rūpintis savimi:
„Žmogus Klaipėdos ligoninėje mane paleido sulūžusia kaukole namo, mažiausia nelaimė ir aš čia jau neberašyčiau skundų, skundelių, išvis arba pieščiau nebent į vaikiškas spalvinimo knygutes būdams daržove. Kovokite už save ir savo tiesas, nuskriausto šuniuko vaidas niekam neįdomus.
Klaipėdos ligoninę padaviau į teismą, nes per savo nekompetenciją ir aplaidumą galėjo iš manęs atimti didžiausią mano turtą – sveikatą ar net gyvybę.
Mažiausiai ką galiu padaryti tai siekti, jog būtų atleistas bent vienas avigalvis, kuris pasirinkdamas savo profesiją nesupranta atsakomybės mąsto.
Viliuosi, daugiau žmonių jis negydys ir taip išsaugosiu kažkam sveikatą. Tikiuosi, jog jums nieko panašaus niekada nenutiks, bet jei nutiks prisiminsite mano pasakojimą ir būsite budrūs! Apie teisine biurokratiją ir teisingumą parašysiu kitą kartą“.
Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovai tv3.lt sakė, kad jie nėra susiję su šiuo įvykiu.
