Moteris sako, kad jos tinklaraštis atspindi paprastos moters šeimos meniu, kuri ne visada būna pilna energijos po darbų, o jos gaminamas maistas yra paprastas, visiems prieinamas ir pažįstamas.
Praėjusį sekmadienį TV3 kulinarinėje laidoje „La Maistas“ Simona kartu su laidos šefais Vyliumi Blauzdavičiumi ir Tomu Rimydžiu prisiminė senus, bet labai gardžius patiekalus.
„La Maistas“ studijoje Simona gamino patiekalus iš savo vaikystės – sausainius su obuoliais, vadinamus „Skarelėmis“ ir šilkinius bulvių kukulius, bet patiekė sušiuolaikintą jų interpretaciją – su mėtomis ir mėtų padažu.
Puslapis sau ėmęs traukti sekėjus
Moteris pasakoja, kad seniau ji tiesiog keldavo savo maisto nuotraukas į savo asmeninį „Facebook“ profilį, tačiau vėliau suprato, kad tikriausiai ne visiems draugams norisi naujienų sraute nuolat matyti maisto nuotraukas. Tad taip ir gimė tinklaraštis.
„Sukūriau tinklaraštį su intencija turėti puslapiuką sau, gal keliems pažįstamiems. Tačiau laikui bėgant po truputį pradėjo rinktis vis daugiau sekėjų.
Visada sakau, kad aš esu tiesiog mama ir žmona. Gaminu kaip moku, kaip man atrodo ir išeina. Nevaidinu virtuvės šefo, nes niekur nesimokiau to, nežinau daug dalykų, bet bandau daryti taip, kad visai šeimai būtų skanu“, – sako ji.
Tinklaraščio pavadinimas – „Balta lėkštė“. Moteris juokiasi, kad šio klausimo ji sulaukia dažnai ir žmonės tikisi, kad jis asocijuojasi su baltu lapu, kuriame galima pradėti kažką naujo. Tačiau realybė yra kur kas paprastesnė.
„Šitas pavadinimas kilo iš buitinio konteksto, nes tuo metu nusipirkau labai gražių baltų lėkščių. Pamaniau, kad jos puikiai tiks maistui parodyti mano sekėjams. Taip ir prilipo „Balta lėkštė“, – šypteli Simona.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia geriau susipažinti su tinklaraščio „Balta lėkštė“ įkūrėja.
Jūsų įrašai nėra vien tik „sausa“ informacija – prie recepto neretai parašote ir kokią nors asmeninę istoriją, taip pat nevengiate ir netobulos realybės parodymo. Kodėl pasirinkote tokį tinklaraščio formatą?
Tiesą sakant, niekada negalvojau nei apie formatą, nei kaip viską daryti. Tekstus rašau iš širdies, nesvarstydama ar pritrauks žmonių, ar ne. Esu atviras žmogus, mėgstu dalintis emocijomis, taip pat nesuprantu to bandymo atrodyti tobulais.
Kažkoks iškreiptas pasaulis darosi, nes lyg ir nebelabai gali būti liūdnas, susivėlęs, supykęs... Aplink dauguma demonstruoja tik laimę, džiaugsmą, tobulą gyvenimą, bet juk TIKRAI pas visus būna visokių emocijų ir etapų.
Noriu su žmonėmis kalbėti apie tai, kad nieko tokio, jei tingi šiandien indus išplauti arba vaikai sukėlė isteriją, o gal susipykai su vyru... Visi šie dalykai yra normalūs ir nereikia nei to gėdytis, nei apsimesti, kad pas mus taip nebūna. Būkime paprastesni ir negyvenkime tų gyvenimų su aibe kaukių prieš kitus, nuo to nėra lengviau patiems.
Papasakokite, kaip jūsų gyvenime atsirado maisto gaminimas?
Aš puikiai atsimenu kaip pas močiutę vykdavo gyvenimas virtuvėje. Sviestą plakdavo, duoną molinėje krosnyje kepdavo, visokie sausainiai, mielinės pynės, vėdarai, kugeliai, cepelinai... Galėčiau vardinti iki begalybės. Labai aiškiai matau tą vaizdą akyse, nors močiutės jau nebėra tarp mūsų.
Mama taip pat turėjo daug įtakos, nes buvome trys vaikai, tad irgi būdavo dideli kiekiai pyragų, sriubų, troškinių. Pamenu, kaip kovodavome su broliu ir seserimi, kuris galės dubenį nuo pyrago tešlos išgramdyti.
Keldavosi mama 5 valandą ryto, kad išvirtų valgyti ir grįžę po pamokų mes neliktume alkani.
Tai turbūt matytas pavyzdys padarė savo įtaką, nes visą laiką mane supo maisto kvapai, bet turiu pripažinti, kad įstojusi į universitetą skambindavau mamai ir klausdavau, kaip čia tą sriubą reikia išvirti, kada bulves sudėti, dabar jau mama manęs klausia patarimo.
Kokius patiekalus gaminti mėgstate labiausiai?
Mėgstu labai įvairų maistą. Net negalėčiau įvardinti, kuris mėgstamiausias. Labiau nuo nuotaikos priklauso.
Gaminu tiek tradicinius patiekalus iš vaikystės, tiek jūros gėrybes ar, pavyzdžiui, antieną su vynuogėmis. Dabar galvoju, kad labiausiai traukia saldu-sūru deriniai: mėsa su vaisiais, uogomis, pyragai iš kelių sluoksnių.
Man nelabai įdomu tiesiog išmaišyti tešlą su obuoliais. Traukia neįprasti deriniai, netikėti skoniai, kai susiderina kelios skirtingos „faktūros“. Patinka bandyti saldžius kepinius su daržovėmis, kaip antai apelsinų skonio moliūgų tortas, moliūgų sūrio pyragas ar šokoladainis su burokėliais.
Įdomu, kokius patiekalus/idėjas rekomenduotumėte skaitytojams, kurie mėgsta gaminti ir skaniai valgyti, tačiau nenori trukti virtuvėje?
Oi, aš pati labai dažnai neturiu laiko ilgam gaminimui, nes po darbo, kol susirenki vaikus iš ugdymo įstaigų, grįžti jau vėliau, tai kur ten kas lauks 2 valandas tos vakarienės (šypsosi).
Man atrodo, kad mano tinklaraštyje beveik visi patiekalai greitai pagaminami, bet gal čia tiesiog atsiradę įgūdžiai ar tai, kad viską darau ir uostau vedama intuicijos. Kas tuo metu atrodo tinkama, tą ir šliūkšteliu į maistą.
Su mažais vaikais negali ilgai delsti, nes kils skandalas namuose, o to nenori niekas, tai sukuosi greit. Daugiau laiko trunku šventinėms vakarienėms, nors pastaruoju metu galiu tą šventinę ir per valandą namiškiams padaryti.
Iš ko semiatės idėjų, susijusių su maisto gaminimu?
Dabar pilna įvairių tinklaraščių, TV laidų, knygų, kuriose gali rasti daug įdomių idėjų. Mėgstu stebėti kitus, ką gamina, kaip serviruoja, ką naujo panaudoja ir panašiai. Dažnai kokią mintį parsinešu iš draugų susibūrimų.
Mes vieni kitiems visada turime ką naujo parodyti ar pasakyti, nes kiekvienas nešamės savo žinių bagažą, todėl labai mielai priimu mintis iš kitų. Draugystė tuo ir žavi, kad visada galime viskuo dalintis. Ne tik materialiniais dalykais, bet ir žiniomis.
Ką dar be maisto gaminimo mėgstate veikti? Ką veikiate laisvu laiku?
Labai mėgstu skaityti, bet laiko tam randu tik vėlais vakarais, kai jau suminga mano vaikai. Šiuo metu ant naktinio stalelio guli 9 knygų krūvelė. Į biblioteką einu su dukra ir sūnumi, jie irgi išsirenka knygučių. Norėčiau, kad išsiugdytų meilę knygoms, nors sako, kad skaito tik tie žmonės, kurie nori atitrūkti nuo realybės.
Myliu gyvūnus, turiu du šunis, tad puiki terapija sielai būna pasivaikščiojimas miške su šeima ir šunimis. Miškas man labai patinka, galva atsigauna toje ramybėje, kvapuose, kai eini samanomis ir nėra jokio pašalinio miesto garso. Iš to kilo kito mano puslapio „Soft moss“ pavadinimas, kas reiškia „minkšta samana“. Tiesa, dėl laiko stokos esu stipriai pristabdžiusi jo veiklą, bet gal kada atgimsiu su naujomis idėjomis.
Iš esmės mėgstu laiką leisti ramiose vietose, keliauti. Niekada nesirenkame pasyvių kelionių, visada būna pažintinės, dažnai su automobiliu. Kai dar neturėjome vaikų, su vyru sėsdavome į automobilį po darbo ir traukdavome pirmu į galvą šovusiu maršrutu.
Taip esame atsidūrę Helsinkyje, Saaremo salose savaitgaliui, Latvija išnaršyta beveik visa, be abejo, Lietuvos kampeliai irgi. Su malonia nostalgija prisimename kaip valgydavome pačių suteptus sumuštinius, kokioje autobusų stotelėje viduryje laukų.
Būdama vaiko priežiūros atostogose, išmokau siūti, tad šeimai pasiuvu tai, ko pageidauja. Dukra labai džiaugiasi, kai mama papuošia ją savo rankų darbo suknutėmis.
Kol vaikai buvo mažesni, labai daug veiklų sugalvodavau su jais. Dabar labai geras metas, nes idėjų apstu interneto platybėse, esu net dariusi milžinišką vandens lovą žaisti lauke. Įspūdis jiems buvo didžiulis.
Ką jums suteikė dalyvavimas laidoje „La maistas“? Gal įsiminėte patarimus, kurie pravers gaminant ateityje?
Tikrai labai vertinga patirtis buvo, visa filmavimo komanda labai paprasti, draugiški žmonės. Nesu anksčiau mačiusi kaip viskas vyksta, tikrai įdomu buvo ir smagu.
Laidos vedėjas Vylius patarė man nedėti viso kiaušinio į bulvių minklę, o dėti tik trynį, bus minkštesni kukulaičiai. Toks paprastas dalykas, o nežinojau šito, tai dabar į visus virtų bulvių patiekalus, dėsiu tik trynį.
Iš tikro nemažai tų patarimų išgirdau, noriai dalinosi savo žiniomis šefai, bet viską galima pamatyti laidoje.
