Dažnai kalbama apie moterų pogimdyminę depresiją. Daugeliui turbūt jau žinomi mokslinių tyrimų duomenys, rodantys, kad apie dešimtadalį pagimdžiusių moterų kamuoja įvairios psichologinės, o kartais net fizinės problemos, susijusios su šia liga. Kur kas rečiau užsimenama, kad ir vyrai susiduria su pogimdymine depresija. Po intensyvių paieškų, Balsas.lt pavyko pasikalbėti su moterimi, drauge su vyru išgyvenusią sunkų psichologinį laikotarpį, po kurio vos pavyko išsaugoti santuoką.
Bemiegės naktys ir chaosas
„Gimus mūsų pirmagimiui viskas atrodė kuo puikiausiai. Vyras daug labiau ėmė rūpintis šeima. Kurį laiką man buvo sunku vaikščioti, tad daugelį darbų nudirbdavo už mane. Tačiau po kurio laiko, kai atsigavau ir sutvirtėjau, vyras ėmėsi visai kito vaidmens. Nuolat dingdavo iš namų, užsibūdavo darbe, dirbdavo papildomas pamainas. Grįžęs namo tik paprašytas pažiūrėdavo mažylį. Jau nekalbu apie namų ruošą. Ji visiškai užgulė mano ir tik mano pečius. Ilgą laiką kaltinau save, galvojau, kad gal per greitai grįžau prie įprastinio ritmo, per daug atsakomybės užsikroviau ant savo pečių ir jis pasijuto nereikalingas. Bandžiau apie tai su vyru kalbėtis. Tačiau atsakymo nebuvo jokio. Vien tai, kad išsigalvoju ir ieškau problemų ten, kur jų nėra. Situacija varė į neviltį, bemiegės naktys darėsi nepakenčiamos. Ėmiau jaustis vieniša. Net nepajutau, kaip pačią ėmė kamuoti apatija. Mūsų šeimos gyvenimas virto tikru chaosu. Kurį laiką mąstėme apie skyrybas. Šiandien džiaugiuosi, kad griebėmės paskutinio šiaudo ir kreipėmės į specialistus“ – pasakojo didelę šeimos krizę išgyvenusi moteris.
Nesusikalbėjimas ir savo emocinės būklės neigimas gali turėti negrįžtamų padarinių. Itin svarbu atkreipti dėmesį į artimo žmogaus emocijas po vaikelio atsiradimo šeimoje. Žinoma, moterys išgyvenimų šiuo laikotarpiu turi kur kas daugiau,tačiau nederėtų nuvertinti tėvo vaidmens šeimoje. Vyrai taip pat išgyvena didelių pasikeitimų metą, kuris gali įvairiai paveikti jų psichologinę būklę.
Pogimdyminės depresijos požymiai
Pogimdyminė depresija apibrėžiama kaip labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas. Moterims ji pasireiškia praėjus 3-14 dienų po gimdymo. Į specialistus paprastai patariama kreiptis, jei daugiau nei nei mėnesį kamuoja nerimas, liūdesys, neviltis, verksmingumas, stinga jėgų, nesinori valgyti arba apetitas yra per didelis, kankina nemiga, skauda galvą ir t.t. Simptomų yra be galo daug. Moterys kartais net nesuvokia, kad jas kamuoja pogimdyminė depresija. O kaip šis sutrikimas pasireiškia vyrams? Į klausimus atsako viena iš Asociacijos „Vyrų krizių centras“ steigėjų psichologė Kristina Grigalavičienė.
─ Kaip pasireiškia pogimdyminė depresija vyrams? Ar yra konkretūs požymiai?
─ Noriu pirmiausia išsakyti savo poziciją šiuo klausimu. Mano sąvokų žodyne depresija – tai psichikos sutrikimų simptomų derinys, kuris tęsiasi ne trumpiau nei keletą mėnesių. Šiuo atveju terminas „pogimdyminė vyro depresija“ − nusako krizę, stresinius vyro išgyvenimus, susijusius su dideliu įvykiu – mažylio gimimu, vaidmenų perskirstymu, socialinio statuso pasikeitimu ir pan. Su vaiko gimimu pasikeitęs gyvenimo etapas, į vyro gyvenimą atneša puokštę naujų išgyvenimų, dalis jų džiugūs, teigiami, tačiau yra ir neigiamų, daug nerimo, nežinomybės. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į pokyčius, tai susiję su daugybe faktorių, tokių kaip amžius, pasiruošimas tėvystei, materialinis statusas, charakterio ypatybės ir t.t. Tikimybę susirgti depresija gali padidinti prasidėję nesutarimai šeimoje, miego trūkumas, laisvės praradimas, priklausomybė nuo kūdikio poreikių ir t.t. Požymiai primena tikrosios depresijos požymius: apatija, užsisklendimas savyje, gyvenimo džiaugsmo praradimas, jėgų ir motyvacijos stoka. Jei šie požymiai yra varginantys, sutrinka kasdienis gyvenimo ritmas, nepraeina ilgiau nei mėnesį, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu, kad sutrikimas nepereitų į susirgimą.
─ Ar esama informacijos apie tai, kaip dažnai vyrai kreipiasi dėl tokios problemos?
─ Negaliu pateikti tikslių duomenų, kiek/ar yra besikreipiančių konkrečiai dėl šitos problemos. Vyrams, ko gero, sunkiau tai pripažinti, tačiau dažnas pablogėjusią emocinę savijautą, pašlijusius santykius šeimoje, sieja būtent su kūdikio gimimu.
─ Ar yra ištirta vyrų psichinės sveikatos situacija po kūdikio gimimo Lietuvoje?
─ Teko skaityti apie 2009 m. Lietuvoje atliktą tyrimą, siekiant rasti ryšį tarp kūdikio probleminio elgesio ir motinos bei tėvo tarpusavio santykių ir patiriamo streso. Specialiai neteko domėtis šia tema, bet neabejoju, jog tai dar smarkiai neištyrinėta terpė, galinti atskleisti labai įdomių faktų apie tokią nutylimą sritį, kaip tapsmo tėvu krizę. Vyrų pogimdyminės depresijos tyrimai pasaulyje
Balsas.lt 2010 metais publikavo straipsnį apie „Journal of the American Medical Association“ skelbtą tyrimą, kuris parodė, kad maždaug 10 proc. tėčių kenčia nuo priešgimdyminės ar pogimdyminės depresijos, o amerikiečiai dažniau jaučiasi nusiminę prieš gimstant vaikui ar jam gimus nei jų kolegos kitose šalyse.
Šio tyrimo duomenimis dažniausiai depresija tėčiams pasireiškia praėjus 3–6 mėnesiams po kūdikio gimimo. Tuomet prislėgti jaučiasi 25,6 proc. tėvų. Nuo priešgimdyminės ir pogimdyminės depresijos JAV kenčia 14 proc. tėvų, o pasauliniu mastu – 8,2 proc. Anot tyrimo autorių, šis faktas reikalauja tolimesnių tyrimų, kurie palygintų skirtingų šalių „socialines normas ir darbo įpročius po vaiko gimimo“.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/390589/tyrimas-ir-teciai-kencia-nuo-pogimdymines-depresijos.
Ką apie vyrų pogimdyminę depresiją mano moterys?
Tam, kad būtų galima pažvelgti į vyrų pogimdyminės depresijos problemą šiek tiek plačiau, buvo svarbu išsiaiškinti moterų poziciją. Balsas.lt inicijavo nedidelę apklausą. Žinoma, ji neatskleidė visos Lietuvos moterų nuomonės, tačiau leido suformuluoti tam tikrus diskusinius klausimus. Apklausoje dalyvavo 70 įvairaus amžiaus respondenčių, kurios turi vieną ar daugiau vaikų. Pačios arba artimoje aplinkoje susidūrusios su pogimdymine depresija teigė apie 39 proc. dalyvavusiųjų. Apie 17 procentų nežinojo, ar yra susidūrusios, o 44 procentai teigė, kad su pogimdymine depresija susidūrusios niekuomet nebuvo.
Šiek tiek daugiau nei 51 proc. apklausos dalyvių sakėsi girdėjusios apie tai, kad ir vyrams pasireiškia pogimdyminė depresija. Kaip patį būdingiausią vyriškosios pogimdyminės depresijos bruožą moterys įvardijo bandymą pabėgti iš namų aplinkos (24 proc. apklaustųjų). Taip pat pastebėti tokie bruožai kaip nuotaikų kaita (šiek tiek daugiau nei 18 proc.), nenoras bendrauti su vaiku ir agresyvumas (po 16 proc.). Turbūt daugiausia probleminių klausimų kilo apžvelgus paskutinįjį laisvos formos klausimą. Respondentės išreiškė savo nuomonę, kuo skiriasi moteriškoji ir vyriškoji pogimdyminė depresija. Tiesa, atsakymų būta įvairių: apie pusę respondenčių neturėjo nuomonės šiuo klausimu, kai kurios teigė, kad simptomai nesiskiria arba vyrai daugiau linkę tai slėpti. Tačiau pasitaikė ir atsakymų, kurie atskleidė tai, kad tam tikras procentas moterų yra linkusios gerokai nuvertinti tėvo vaidmenį šeimoje. Anot šių respondenčių, moterys pačios gimdo ir rūpinasi vaikais, vyrams kur kas lengviau pabėgti nuo atsakomybės ir vyriškoji pogimdyminė depresija yra išsigalvojimas. Apklausa vykdyta anonimiškai, todėl konkretūs atsakymai straipsnyje nebus pateikiami, tačiau juos sutiko pakomentuoti psichologė Kristina Grigalavičienė.
─ Gal yra teiginių, su kuriais galima sutikti? Arba kuriuos galima tikrai paneigti? Kodėl situacija panašėja į tai, kad moterys yra linkusios prisiimti visą atsakomybę už vaiką, o kai kurios net „aukos“ vaidmenį, jei taip galima įvardyti?
─ Neanalizuosiu visų pasisakymų, daugumoje jų yra dalis tiesos, tačiau bendra nuostata labai juntama. Moteriška auditorija tarsi menkina tėvo emocinės būsenos sutrikimą, susijusį su kūdikio atsiradimu. Tai tik parodo informacijos bei nesusikalbėjimo spragas. Išlenda stereotipai, jog „vyrai neverkia“ ir „vaikai – moteriška sritis“, tačiau faktai rodo tikrai ką kita. Daugybė motinų stengiasi visokeriopai įtraukti vyrus į vaikelio laukimą, kartu lanko įvairius kursus, kartu ruošiasi tėvystei, kartu dalyvauja gimdyme, todėl naivu manyti, kad vyrai yra bejausmiai ir tai jų neliečia, nejaudina. Visa tai yra didžiuliai pokyčiai jų gyvenime ir didžiulė atsakomybė, mokslininkai, atlikę tyrimus, nustatė, jog vyrų, tapusių tėvais, kinta net testosterono kiekis. Tai įrodo, jog vyrų organizme įvyksta net biologinis prisitaikymas, atsiradus kūdikiui ir pasikeitus prioritetams. Motina ir kūdikis iš esmės yra tarsi vienis, ypatingai pradžioje, o tėvu tampama palaipsniui. Na, o „aukos“ vaidmuo, ko gero, susijęs su padidintu dėmesio poreikiu mamytei. Gal ne visi vyrai moka dėmesį parodyti taip, kad jo būtų pakankamai, o gal net nežino kaip tą padaryti. Todėl ir svarbu šeimoje kalbėtis, išsakyti lūkesčius, norus, juk kokie bebūtume artimi, deja, vienas kito minčių neskaitome.
─ Kokie skirtumai tarp moteriškosios ir vyriškosios pogimdyminės depresijos? Kokios galimos pasekmės?
─ Kaip žinome, viena iš pagrindinių moterų pogimdyminės depresijos priežasčių pirmiausia endokrininė (hormoninė), kurią itin apsunkina išoriniai dalykai, tokie kaip stresas, nuovargis, baimė, įtampa ir t.t. Vyrai šiuo atveju patiria išorinius pasikeitimus, kuriuos gali lydėti nemalonūs simptomai, tokie kaip prislėgta nuotaika, aktyvumo sumažėjimas, padidėjęs nerimas ir pan. Tai, kaip žmogus susitvarko su krize, parodo jo kaip asmenybės brandą. Vaiko gimimas – didis įvykis, kartu su juo gimsta ir vyras ─ tėvas. Per krizę vyksta augimas ir branda. Nereikia painioti krizės su liga. Kaip ir minėjau, jei simptomai vargina ypač smarkiai ir ilgiau nei mėnesį, verta sunerimti.
─ Jei vyras sirgo depresija iki vaiko gimimo, tikėtina, jog šis įvykis dar labiau ją paaštrins. Depresija vystosi palaipsniui, žmogus negali ja susirgti staiga. Tai vienas iš daugelio depresijos simptomų. Nevertėtų jų ignoruoti, jei jie ima varginti taip, jog sutrikdo kasdienę veiklą. Reiktų stengtis nekaltinti savęs, o tiesiog pasikonsultuoti su specialistu. Labai svarbu kalbėtis apie tai šeimoje, kas beatsitiktų, negalima užsisklęsti savyje, ignoruoti simptomų, kur kas nevyriškiau yra leisti kentėti kitiems dėl savo blogos savijautos, nei suteikti sau pagalbą.
Balsas.lt primena, kad psichologinės pagalbos visuomet galite ieškoti vyrų krizių centruose, konsultacijos taip pat teikiamos internetu arba telefonu.
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems. www.kpsc.lt. 8 800 60 700. Pagalba telefonu teikiama visą parą.
Krizių įveikimo centre (Rasų g. 20, Vilnius; www.krizesiveikimas.lt) kasdien nuo 16 iki 20 val. teikiama nemokama psichologinė pagalba. Galite susisiekti ir telefonu 8 640 51 555.
Daugiau informacijos apie socialines ir psichologines paslaugas teikiančias organizacijas galima rasti „Socialinės informacijos banke“ Jaunimo paramos centro internetiniame puslapyje www.jppc.lt. Taip pat nemokamos psichologinės pagalbos galima kreiptis į polikliniką arba psichikos sveikatos centrą.
Parengė G. Kaminskienė
