Europos Sąjungos šalyse 2012 metų sergančiųjų rodiklis siekė 10,3 proc. Bendra šio rodiklio tendencija ES yra mažėjanti. Tačiau Lietuvoje lyginant su pastarųjų metų duomenimis sergančiųjų skaičius išaugo trečdaliu. Kitose Rytų Europos šalyse pastebima ta pati tendencija – ŽIV ir tuberkuliozės dvigubos infekcijos atvejų daugėja.
„Tuberkuliozė ir ŽIV infekcija yra tampriai susijusios. ŽIV infekcija didina TB atkryčių dažnį. Jei ŽIV užsikrėtęs žmogus suserga TB, suaktyvėja ŽIV dauginimasis, padidėja ŽIV infekcijos progresavimo greitis. Neretai tuberkuliozė tampa ŽIV infekuotų asmenų mirties priežastimi“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas. Pasak jo, nustačius tuberkuliozę ŽIV infekuotam asmeniui, tuberkuliozės gydymas turi būti pradedamas iš karto.
Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu, asmenys, kuriems pirmą kartą diagnozuojama tuberkuliozė, tuberkuliozės atkrytis ar TB gydymo nesėkmė ir kt. atvejais yra tiriami dėl ŽIV infekcijos. Užpernai dėl ŽIV patikrinta 83,7 proc. visų naujai TB susirgusių pacientų, pernai – 56,3 proc. Europos šalių vidurkis siekia apie 75 procentus, tačiau labai gerą - 90 proc., patikros lygį buvo pasiekusios 10 Europos šalių (tarp jų nėra Baltijos šalių). Tuberkuliozės informacinės sistemos duomenimis, ŽIV paplitimas tarp naujų TB atvejų svyruoja: 2010 m. siekė 0,89 proc., 2012 – 2,5 proc., 2013 – 1,66 proc. Estijoje ir Latvijoje pastarasis rodiklis trigubai aukštesnis ir viršija ES šalių vidurkį (5,5 proc.).
Parlamentaras Linas Balsys siūlo įstatymo pataisą, kad atvira tuberkulioze sergantys asmenys būtų gydomi priverstinai ligoninėje.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato, kad socialinės rizikos asmeniui nustačius atvirą tuberkuliozės formą, gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų jį informuotų apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai antiretrovirusinė terapija ŽIV ligai gydyti buvo skirta 407 ŽIV infekuotiems asmenims, iš kurių apie 40 proc. užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai ŽIV ligos gydymui vaistams skirta apie 5,7 mln. litų. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.