Su pergale Abu Dabyje tiek Laurą, tiek jos trenerį Dalį Lapašinską sveikino Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Polinkis sportui išryškėjo anksti
Likimas lėmė, jog Laura užaugo Vilijampolės socialinės globos namuose. Čia jos gabumus sportui anksti pastebėjo tuo metu su vaikais dirbęs Rimantas Milaknis. „Laura buvo ne tik labai sportiška, bet ir užsispyrusi, visada norėjo siekti rezultatų. Iš pradžių ji žaidė krepšinį, bėgiojo krosą. Vis dėlto vėliau merginą labiausiai patraukė jėgos trikovės rungtis“, – pasakoja pirmasis merginos treneris.
Pasak R. Milaknio, specialiųjų poreikių vaikai turi įvairių gabumų, tereikia jų talentus atskleisti: „Vieni vaikai gabūs muzikai, kiti – dailei, treti – sportui. Nors jų intelektas žemesnis, bet ir jie nori parodyti pasauliui, ką sugeba, siekia, kad kiti žinotų apie juos. Visada suteikdavau vaikams galimybes tobulėti, jei tik jie pasirinkdavo sportą.“
Jo teigimu, Laura, nors nedidelio ūgio, bet labai stipri, gerai fiziškai išsivysčiusi, ištverminga. „Su Laura daug dirbome individualiai, mergina visada buvo labai motyvuota, darbšti. Kaip žinia, vien talentu gerų rezultatų nepasieksi – reikia daug treniruotis. Laura stengdavosi nepraleisti nė vienos treniruotės, nors dauguma sportininkų aktyviau treniruotis pradėdavo tik prieš varžybas. Laura visada sakydavo „ateisiu“, ir ateidavo“, – pasakoja R. Milaknis.
Treneris džiaugiasi, kad dar jam treniruojant L. Margevičiūtė tapo Europos čempione. Ji daug keliavo po užsienį, dalyvavo specialiosiose žaidynėse, čempionatuose. „Kai turi tikslą, gyvenime atsiranda prasmė. Džiaugiuosi, kad pavyko Laurą išvesti į didžiojo sporto kelią, sportuodama ji turėjo galimybę pamatyti užsienio šalis, susirasti naujų draugų. Ir dabar Laura manęs nepamiršta – paskambina, padėkoja, kad atradau ją kaip sportininkę.“
R. Milaknis yra parengęs ir daugiau negalią turinčių sportininkų – jis treniravo krepšinio komandas, rengė lengvaatlečius: „Dirbdamas su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais visada įdėdavau širdį, drauge nuėjau ilgą ir įdomų kelią. Buvau specialiųjų olimpiadų sporto programų direktorius. Vis dėlto labiausiai džiaugiuosi, kad suteikiau galimybę negalią turintiems žmonėms pakeisti gyvenimą.“
Neuropsichiatrinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys mechaniniai ir balsiniai tikai (trūkčiojimai).
Asocialus vaiko ar paauglio elgesys, pasireiškiantis įniršio priepuoliais.
Sindromas, kuriam būdingas drebulys ir dusulys.
Nežinau, manęs tai nedomina.
Reikia daug jėgos ir užsispyrimo
Jėgos trikovė, kurią pasirinko L. Margevičiūtė, – daug fizinės jėgos reikalaujantis sportas. Ją sudaro trys rungtys – pritūpimas su štanga, štangos spaudimas nuo krūtinės atsigulus bei štangos kėlimas nuo žemės. Kiekvienam veiksmui atlikti atletui suteikiami trys bandymai, o geriausi rezultatai sumuojami. Jėgos trikovės varžybos vyksta įvairiose svorio kategorijose. Laura dalyvauja svorio kategorijoje iki 52 kilogramų. Beje, pergales ji skina ne tik specialiųjų poreikių turintiems skirtose varžybose, bet ir rungtyniaudama kartu su negalios neturinčiais.
Šiuo metu L. Margevičiūtė mokosi kambarių tvarkytojo specialybės Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre. Ji pasidžiaugia, kad čia sukurta puiki sunkiaatlečių rengimo bazė, sudarytos visos sąlygos tobulėti. Laurą šiuo metu treniruoja D. Lapašinskas.
„Sportuoti pas mus Laura pradėjo prieš pusantrų metų. Į mokymo centrą ji atėjo jau būdama brandi sportininkė, dabar jai – 39-eri, ji dalyvauja veteranų varžybose. Galiu pasidžiaugti, kad Lauros rezultatai stabilūs. Neseniai ji tapo Lietuvos čempione negalios neturinčiųjų čempionate svorio kategorijoje iki 53 kg, taip pat spaudimo čempione iki 52 kg. Šiemet parsivežė keturis medalius iš Specialiosios olimpiados vasaros žaidynių, kur tapo geriausia tarp septyniolikos dalyvių“, – pasakoja D. Lapašinskas.
Kovo 8–21 dienomis vykusiose žaidynėse dalyvavo 7,5 tūkst. atletų iš 190 valstybių. L. Margevičiūtė nugalėjo visose jėgos trikovės rungtyse, taip pat ir susumavus visus tris rezultatus: atlikdama pritūpimą ji surinko 110 kg, spaudimą – 60 kg, kėlimą – 125 kg, o iš viso trikovėje – 295 kg. Po aukso medalį jai įteikta už kiekvieną rungtį, taip pat medalis už bendrą rezultatą.
Šiais metais Laura įvykdė ir sporto meistro normatyvą. Vasarį Biržuose vykusiame Lietuvos jaunių, jaunimo, suaugusiųjų ir veteranų jėgos trikovės čempionate veteranų grupėje svorio kategorijoje iki 52 kg ji tapo čempione, pagerinusi nacionalinius rekordus.
Pasak D. Lapašinsko, Laura treniruojasi kaip profesionalė – keturis kartus per savaitę, po pusantros ar dvi valandas, dirba daug ir sunkiai. Jėgos trikovės rungtyje reikia fizinės ištvermės, bet svarbiausia čia – momentinė jėga, kuri ir lavinama per treniruotes.
Sportas – visas gyvenimas
Laura pasakoja, kad iš pradžių trikovės sportas jai pasirodė sunkus, bet ilgiau pasitreniravus pradėjo patikti. „Čia reikia užsispirti, turėti valios nugalėti. Reikia daug dirbti, kad laimėtum pirmąsias vietas“, – dėsto Laura.
Jos teigimu, tuo metu, kai pradėjo sportuoti, Vilijampolės socialinės globos namuose buvo daug stiprių, tvirtų vaikų. „Vėliau visi išsiskirstėme – kas kur. Dauguma pateko į globos įstaigas skirtingose Lietuvos vietose. Niekas mūsų neklausė, kur norėtume važiuoti ar kur pasilikti.“ Iš pradžių Laura iškeliavo į Strėvininkų socialinės globos namus, vėliau buvo perkelta į Kėdainių socialinės globos namus. Iš ten ją į Kauną, į savo įkurtus savarankiško gyvenimo namus „Būkime drauge“, pakvietė Snieguolė Butrimavičienė.
„Daug metų dirbau Vilijampolės globos namuose, galima sakyti, Laura užaugo mano akyse. Mačiau, kad ji – gana savarankiška, be to, labai darbšti, negalinti nusėdėti vietoje. Dabar ji daugiausia laiko praleidžia Radviliškyje. Pas mus į Kauną grįžta kiekvieną savaitgalį. Savarankiško gyvenimo namuose ji gyvena ir vasarą“, – kalba S. Butrimavičienė.
Ji pasidžiaugia, kad vos atvykusi atostogų į Kauną Laura išsyk susirado darbą, įsidarbino pagalbine darbininke kavinėje „Metropolis“. Lauros teigimu, dirbti jai labai patinka. „Plaunu indus, tvarkau salę, nešioju puodus. Esu pripratusi prie visokių darbų, todėl nėra sunku“, – dėsto moteris.
Atkakliai siekia tikslo
Laura sako, jog sportas jai davė labai daug. Ji keliauja tiek po Lietuvą, tiek po pasaulį. Didžiąją moters kambario dalį užima iškovoti medaliai ir taurės. Be abejo, mieliausi širdžiai apdovanojimai – parsivežti iš Jungtinių Arabų Emyratų. „Varžybos Abu Dabyje buvo labai gerai organizuotos. Prabuvome ten net šešiolika dienų. Labai patiko atstovauti Lietuvai, žygiuoti atidarymo ceremonijoje su Lietuvos vėliava, tada jaučiausi išdidžiai. Patiko viskas – laisvalaikiu pramogaudavome, eidavome maudytis, oras buvo puikus. Nesinorėjo grįžti namo“, – šypsosi Laura.
Merginą džiugino ir draugiška varžybų atmosfera, noriai bendraujantys kiti dalyviai. Beje, Lauros iškovotas medalis buvo pirmasis lietuvių laimėtas šioje olimpiadoje.
L. Margevičiūtė nelieka be apdovanojimų ir kitose varžybose – pernai Austrijoje vykusiame Europos čempionate ji taip pat laimėjo auksą. Laura džiaugiasi, kad visada turėjo gerus trenerius – jų dėka nėsyk per sportinę karjerą nepatyrė traumų.
Suderinti mokslą ir sportą L. Margevičiūtei taip pat nėra pernelyg sunku. „Pamokos būna iš ryto, treniruotės – popiet, viską suderinu. Jau turiu įgijusi virėjo specialybę, dabartinė, kurios mokausi Radviliškyje, man bus antra. Kitais metais bus sudėtingiau, nes teks laikyti baigiamuosius egzaminus“, – sako moteris.
Pasiekimai neliko nepastebėti
S. Butrimavičienė pasidžiaugia, kad Laura darbšti ir atkakli ne tik sportuodama: „Ji – mūsų unikumas. Laura tiesiog negali nustygti vienoje vietoje, visur turi būti geriausia. Ji labai gražiai neria vąšeliu, mėgsta gaminti maistą. Tiesa, atvykusi iš Kėdainių globos namų, gaminti visai nemokėjo, bet dabar tai daro puikiai. Be to, Laura labai disciplinuota – kas rytą keliasi, mankštinasi, atlieka visus pratimus, kuriuos nurodė treneris.“
Laura sako, kad jai labai patinka gyventi savarankiškai. Dabar ji jaučiasi esanti laisva, prieš akis atsivėrė daug naujų galimybių.
Nuo vaikystės sportuojanti Laura su sportu skirtis neketina, sako sportuosianti tol, kol leis sveikata – veteranų rungtyse amžiaus cenzo nėra.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
