Nepaisant pusę šalies viduriniosios klasės nuskurdinusios ekonominės krizės, Argentina ir jos sostinė Buenos Airės per paskutinius 6 metus virto vienais iš labiausia viliojančių kelionių tikslų.
Dabartinį savo žavesį Buenos Airės - vienas iš atviriausių ir kosmopolitiškiausių Pietų Amerikos miestų - įgavo 20-ojo amžiaus pradžioje, kai buvo perstatytas pagal Paryžiaus, Madrido, Romos ir Liverpulio pavyzdžius, todėl vaikščiojant po kai kuriuos rajonus Senojo pasaulio dvasią galima pajusti labiau nei bet kur kitur Europoje.
Didžiuliai parkai ir aikštės, gausybė kavinių bei laikraščių kioskų leidžia patirti vaikščiojimo po didmiestį malonumus, nepaisant intensyvaus eismo visą dieną.
Europietiškiausios Lotynų Amerikos sostinės gyventojai vadinami specifiniu pavadinimu porteños, kuris reiškia „uosto gyventojai“ bei atspindi uosto ir prekybos svarbą miestui. Porteños tautinė įvairovė labai didelė, dauguma jų kilę iš Ispanijos ir Italijos. XIX ir XX amžių sandūroje imigravo daug vokiečių, portugalų, lenkų, airių, prancūzų ir anglų. Buenos Airėse gyvena didžiausia Lotynų Amerikoje žydų bendruomenė (apie 250 tūkstančių), atsikėlusi daugiausia iš Rytų Europos.
Dėl šių imigracijos srautų iš Europos, Argentinos sostinė buvo itin paveikta europietiškų kultūros idėjų. Buenos Airių Kolono teatras yra viena svarbiausių operos salių pasaulyje. Čia veikia keletas simfoninių orkestrų, daugybė istorijos, dailės, moderniojo meno muziejų, teatrų, bibliotekų.
Britų dienraščio „The Telegraph“ rekomenduojamos 5 labiausia vertos aplankyti miesto vietos - Recoleta kapinės, Kolono teatras, Mayo aikštė, Isaaco Fernandezo Blanco muziejus ir upės pakrantė.
Marmuro siena apsupto Recoleta nekropolio neaplankyti negalima. Tarsi miniatiūrinės Buenos Airės, Recoleta turi mažas gatveles, lapų prikritusias aikšteles, apgriuvusius antkapius ir statulas, kurių labirintuose galima pasiklysti. Įspūdingiausi - nepriklausomybės herojaus Manuelo Dorrego bei jo budelio, kitos svarbaus Argentinos istorijos veikėjo Juano Lavalle mauzoliejai.
Šių metų gegužės mėnesį atnaujintas Kolono teatras yra gražesnis nei bet kada anksčiau. Prieš šimtmetį pastatyti didingi itališko stiliaus rūmai dėl geros akustikos itin mėgstami dainininkų.
16 amžių menanti Mayo aikštė - daugelio revoliucijų, riaušių ir neramumų vieta. Iš rytinėje aikštės dalyje esančių prezidento Casa Rosada rūmų balkono į minią kreipdavosi prezidentas Juanas Peronas, o kiekvieną ketvirtadienį po pietų ilgus metus čia protestuodavo Mayo aikštės Motinos.
Į neįprastą judėjimą susibūrė Motinos, kurių vaikai dėl įvairių priežasčių buvo „pradanginti“ karinės chuntos metu 1976 - 1983 metais. Išreikšdamos tylų protestą Motinos nešdavo savo vaikų nuotraukas. Paskutinis protestas dėl dingusių vaikų įvyko 2006 metais, kai judėjimas pripažino, kad vyriausybė nėra priešiška ar abejinga jų vaikų likimui. Nuo 2006 metų dalis judėjimo narių protestus tęsia dėl kitų socialinių priežasčių.
Buenos Airėse yra daugybė muziejų, tačiau Isaaco Fernandezo Blanco muziejuje esančios Amerikos ispanų dailininkų kolekcijos gali padėti pažinti Argentinos kultūrą bei kitų šalių įtaką jai.