Apie tai kalbamės su santykių ekspertu Šarūnu Mažuoliu.
Moteris labiau negu vyrus domina tarpusavio santykiai. Kodėl tai ne itin rūpi stipriosios lyties atstovams?
Matyt, todėl, kad moterys santykių srityje jaučiasi kaip žuvys vandenyje, o dažnas vyras apie juos šį tą nutuokia tik iki tol, kol jam reikia susimedžioti į akį kritusią moterį. Kai laimikis apsigyvena vyro namuose, jo žinios, kaip puoselėti santykius, išgaruoja. Brandaus vyro žingsnis – savo moterį ir gimusius palikuonius išmaitinti bei apsaugoti. Žodžiu, vyras šeimą saugo ir globoja iš išorės, o moteris iš vidaus. Jos misija – užtikrinti harmoniją ir sustyguoti poros bendravimą. Moters rankose – didelė galia, taigi ir didelė atsakomybė. Jei partneriai purtosi savo atsakomybių – vyrai atsisako aprūpinti šeimą materialiai ir ją globoti iš išorės, o moterys nesistengia, kad santykiai būtų harmoningi, – pora subyra.
Šiais laikais, kai moteris pati gali apsirūpinti ir netgi aprūpinti šeimą finansiškai, atsitiko taip, kad abu partneriai, jūsų terminais kalbant, išėjo medžioti mamutų ir nėra kam ją globoti iš vidaus.
Taip, šeimos židinys išblėso, nes ši alchemija yra išskirtinai moters rankose. Kaip tik todėl dailiosios lyties atstovės apie tai svarsto, diskutuoja, klausia patarimų, kaip elgtis. Galbūt būtų teisinga tą vaidilučių vaidmenį – kurstyti židinį – perleisti vyrams ar bent jau dalytis šiuo darbu per pusę, tačiau stipriosios lyties atstovai negali to imtis ir vargu ar kada nors galės…
…nes jie neva tobulesni už moterį?
Galbūt kai kurie taip ir jaučiasi, bet iš tiesų išmintingam vyrui nėra kitos išeities, kaip susirasti išmintingą moterį, kuri sėkmingai vairuos gyvenimo automobilį drauge su geranorišku ir santykiais suinteresuotu vyru, net jei jis pats nesidomi žiniomis apie santykius. Deja, šiuolaikinė visuomenė nebemoka kūrenti šeimos židinio. Matyt, karai, šimtmečius siaubę ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą, išdarkė šeimos santykių sampratą. Kai vyrai išėjo į karą, moterims teko užimti jų vietą, kad išgyventų.
Savo patirtį jos vėliau perdavė dukroms. Šalia išmintingų žinių apie židinio saugojimą pasklido ir iškreiptų, ypač apie moteriškumą, poros santykius ir pan. Šios iškraipytos idėjos moterų sąmonėje yra įsisenėjusios, todėl reikia laiko, kantrybės ir pastangų norint susigrąžinti tikrą išmintį, kurios esmė yra tokia: vyrai taip pat turi stengtis palaikyti harmoningus santykius šeimoje. Ateityje jiems teks stengtis dar labiau, nes vis daugiau moterų ims mokytis santykių išminties. Jos nekurs santykių su pirmu pasitaikiusiu vyru ir netoleruos to, ką daugelis vis dar toleruoja. Jos sieks kokybės, taigi daugiau vyrų bus suinteresuoti tapti „kokybiški“, kad būtų verti moters.
Kokios yra tos iškraipytos žinios, idėjos, kuriomis moterys vadovaujasi ir kurias yra paveldėjusios iš ankstesnių kartų?
Tos idėjos tarp sutuoktinių iškasa karo kirvį, generuoja nuolatinį moterų pyktį ir nepasitenkinimą, nors tikroji santykių išmintis ragina siekti harmonijos, ramybės ir taikos. Tačiau tai turi rutuliotis natūraliai. Pastangų reikia tik persimokant ir pertvarkant savo vidų. Kiekviena moteris, pažengusi kelis žingsnius santykių ir savęs pažinimo keliu, gali pridėjusi ranką prie širdies pasakyti, kad dabar jai yra daug geriau nei tuomet, kai gyveno pagal senas idėjas ir įsitikinimus.
Moteris neturi stengtis, kad vyrui būtų geriau, o ji pati kentėtų įspraudusi save į taisyklių narvelį. Šią idėją dailiosios lyties atstovės perėmė, ko gero, iš tų laikų, kai dėl karų vyrų buvo mažiau. Arba kai moters sotesnis gyvenimas priklausė nuo to, ar ji turės vyrą, galintį ja pasirūpinti. Esant tokioms aplinkybėms dailiosios lyties moterys bandė išlaikyti bet kurį pasitaikiusį vyrą. Tai kėlė ir tebekelia joms pyktį, nes labiau stengtis dėl vyrų nei dėl savęs yra neteisinga.
Galbūt iškraipytos idėjos skatina stengtis ten, kur tų pastangų visai nereikia arba jos yra žalingos?
Viena iš pagrindinių žalingų idėjų yra tai, kad moteris turi prižiūrėti namus ir gaminti valgį, nepaisydama prastos savo nuotaikos, savijautos, norų ir poreikių. Namai tikrai dažniau yra moters karalystė, taip susiklostė nuo seno. Vis dėlto šiandien ši taisyklė pamažu keičiasi, ir pareiga prižiūrėti buitį, ruošti valgį partneriai ima dalytis per pusę. Tiesa, vis dar yra nemažai moterų, kurios mano, kad santykiai bus harmoningi tuomet, kai namai blizgės nuo šveitimo, ir tai atkakliai daro aukodamos save.
Deja, šios didžiulės pastangos neretai duoda priešingą rezultatą ir tampa nesutarimų priežastimi, nes pervargusi moteris neturi energijos maloniai bendrauti su vyru. Būti kantri ir maloni natūraliai, o ne pro sukąstus dantis gali tik pailsėjusi moteris, tad reikėtų išmesti iš galvos įsitikinimą, kad santykių harmonija priklauso nuo švytinčios buities…
Kita žalinga idėja – moteris turi sukurti vyrui fizinį komfortą. Šiurkščiai kalbant, tai nuolatinis šokinėjimas apie partnerį, kad jis visada būtų pavalgęs, jo drabužiai išskalbti, batai nuvalyti, kelnės išlygintos (žinoma, kalbame apie kraštutinumą). Dalis tokių moterų dar išskuba į darbus, kad uždirbtų pinigų niekaip darbo nesusirandančiam vyrui. Galų gale dailiosios lyties atstovę toks gyvenimas išsekina. Ji ima nuolat piktai burbėti, kontroliuoti vyrą. O šis suglemba: net jei anksčiau žinojo, kaip pasirūpinti savimi, o kartu ir moterimi bei šeima, nuolat apšokinėjamas praranda šį gebėjimą. Gyvendama su tokiu vyru moteris tampa nelaiminga. Šalia nelaimingos moters nelaimingi tampa ir kiti šeimos nariai.
Vis dėlto daugelis moterų šias idėjas tarsi yra perėmusios su motinos pienu.
Tai eina iš kartos į kartą. Iš tiesų santykių žinios nemoko, kaip įtikti vyrams. Jos moko, kaip elgtis, kad abiem būtų gerai, kad vyras pradėtų stengtis, kad judėtų moters link… Santykių žinios ragina paleisti senus įpročius, o tai nėra nei lengva, nei malonu ir iš pradžių reikalauja nemažai pastangų bei nuolatinio sąmoningo savęs stebėjimo, o kartais didelės drąsos pradėti kitaip bendrauti su vyru – būti atviresnei, pažeidžiamesnei, taip pat permąstyti savo pasaulėžiūrą.
Patartina vadovautis šiais harmoningų santykių teiginiais:
*mano gyvenimas priklauso tik nuo mano pasirinkimo, o ne nuo to, ką renkasi vyras ar kiti žmonės, aš pati kuriu savo gyvenimą ir savo santykius, nelaukdama, kol kas nors tai padarys už mane;
*aš nesu priklausoma nuo vyro ir netgi turiu teisę rinktis kitą, jei paaiškės, kad pasirinkau neteisingai, tai yra mano laisvė bei teisė;
*harmoningų santykių noriu aš, taigi prisiimu atsakomybę ir darau viską, ką galiu, kad turėčiau tai, ko noriu;
*aš noriu būti laimingesnė ir turiu prigimtinę teisę tokia būti, nesvarbu, ko iš manęs nori vyras ar kiti žmonės, – tik pati būdama laiminga galėsiu švytėti ir dalytis tuo, ką turiu;
*aš stengiuosi sukurti gražesnį gyvenimą, o jei mano pastangos įkvėps vyrą kurti kartu, mes abu džiaugsimės puikiais santykius;
*noriu išmokti to, kas veiksminga, ir atgauti galią kūrenti šeimos židinį, užuot laukusi, kol vyras pakeis mano gyvenimą, santykius ir šeimą;
*mano rankose yra šeimos ir santykių alchemija;
*suprantu, kad ne mano galioje pakeisti vyrą ar jo elgesį, bet mano galioje pasistengti, todėl aš laisva judėti toliau, jei matau, kad buvimas su šiuo vyru tempia mane žemyn, užuot skatinęs augti;
*siekiu tiesos, užuot nuolat dariusi tai, kas neveikia, kas griauna mano santykius ir silpnina tikėjimą savimi bei viltį, kad santykiai gali būti harmoningi;
*aš per daug myliu save, kad leisčiau seniems įpročiams, senoms idėjoms stabdyti mane siekiant tikslo;
*myliu savo vyrą ir savo šeimą, todėl pasistengsiu pripildyti mūsų visų gyvenimus didesnės meilės ir harmonijos;
*suteikiu visišką laisvę sau ir savo vyrui bei šeimai daryti tai, ką kiekvienas pasirinko. Aš turiu galią, tačiau ji nėra absoliuti ir nėra skirta kontroliuoti ar prievartauti kitus žmones tapti patogius man. Vienintelė sritis, kurioje mano galia yra absoliuti, – tai tapti laimingesnei asmeniniame gyvenime. Mūsų pora – tai kūrybinis dviejų žmonių procesas, todėl aš galiu padaryti tik tai, kas mano jėgoms, neprievartaudama vyro atlikti savosios dalies. Su meile vyrui ir meile sau atviromis akimis stebiu mūsų gyvenimą.
