Tobulos vestuvės – daili jaunosios suknelė, prabangi vakarienė artimiausių žmonių apsuptyje ir egzotiška povestuvinė kelionė ten, kur jaunieji galėtų pasimėgauti pirmosiomis savo santuokinėmis dienomis.
Visa tai atsiremia į biudžetą, kuris ne visuomet gali leisti išpildyti visas jaunavedžių svajones. Tuomet laimingoji pora ima svarstyti apie paskolos ėmimą šventei.
Kada svarstoma apie paskolą?
„Aš pati savo darbo praktikoje dar nesusidūriau su tokia pora, kuri būtų rimtai svarsčiusi apie paskolos ėmimą, bet iš pažįstamų ar tos pačios srities kolegų girdžiu, kad jaunieji turi daugiau socialinio, aplinkos spaudimo padaryti didesnes vestuves, neatitinkančias jų pačių finansinio ir gyvenimo lygio“, – pasakojo vestuvių planuotoja Dovilė Ciūnienė.
Pasak jos, dažniausiai pasitaiko dvi priežastys, dėl kurių jaunieji nori surengti didelę šventę.
Visų pirma, tai – pačių jaunųjų dalyvavimas didelėse šventėse, o visų antra, svečių sąrašo rengimo metu kylančios diskusijos.
„Iš tikrųjų, galbūt ir patys jaunieji dalyvauja didelėse vestuvėse, dėl to mano, kad jie taip pat turėtų surengti panašią šventę, o galbūt jaučia spaudimą iš artimiausiųjų, kai visa tai atsiremia į svečių sąrašo sudarinėjimą“, – atskleidė vestuvių planuotoja.
Visgi, antroji priežastis pasitaiko dažniau, o yra žinoma, kad didėjant kviečiamų į šventę svečių skaičiui, automatiškai auga ir biudžetas, skiriamas šventei.
Dėl to D. Ciūnienė ragino jaunuosius išlikti racionaliais ir gerai apsvarstyti, dėl ko jie apskritai rengia tokią šventę:
„Augant žmonių skaičiui iškart auga ir biudžetas, tad turbūt prieš planuojant vestuves ir mąstant apie paskolą, reiktų apsibrėžti, kokios šventės norėtų patys jaunieji, nes visa tai daroma ne dėl tėvų ar giminių, o dėl savęs. Tai yra šventė apie du žmones, jų kuriamą šeimą.“
Sumos – penkiaženklės
Paklausta apie tai, kokio dydžio paskolas jaunieji ima vestuvėms, D. Ciūnienė atskleidė, jog tikrai nemažas.
Pasak jos, šios sumos tikrai yra penkiaženklės, tačiau atsižvelgiant į kartu su paskolomis prisidedančius mokesčius ir palūkanas – jos dar labiau išauga.
„Jaunųjų paskoloms imamos sumos būna tikrai didesnės negu 20 tūkstančių eurų, o visa tai reikėtų pasverti, nes prisideda palūkanos bei mokesčiai, dėl kurių šventė atsieina dar daugiau.
Tad tai yra tam tikras finansinės laisvės atsisakymas, nes paskolos ėmimas turi įtakos ir apriboja ateities sprendimus – ypač jeigu galvojama ateityje imti paskolą būstui, tai gali ir nepavykti“, – atskleidė ji.
Taip pat moteris atskleidė dar vieną niuansą, kuris kyla imant tokio dydžio paskolas vestuvėms. Anot jos, laimingas ir meilės kupinas rytojus poroms – nėra pažadėtas.
Pašnekovė pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kuomet neilgai trukus po vestuvių jaunieji nusprendžia išsiskirti ir tampa neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi su paskola.
„Daugelis nepagalvoja, kokie dar scenarijai gali ištikti po vestuvių. Prieš vestuves niekas negalvoja, kad istorija gali nepasisekti ir baigtis skyrybomis. Tad kuri pusė tada turėtų mokėti šią paskolą?
Tokių atvejų tikrai pasitaiko, tam net nereikia paskolų, kad žmonės išsiskirtų po metų ar po dviejų“, – niūria realybe dalijosi vestuvių planuotoja.
Taip pat moteris pastebėjo, kad paskolos ėmimas vestuvėms dažniau yra būdingas jaunesniems žmonėms. Pasak jos, vyresnieji visai kitaip žvelgia į šią šventę.
„Manau, kad tokį sprendimą dažniau priimtų jaunesni žmonės, nes vyresni į daug ką žvelgia kitaip, turi tam tikros brandos ir kitus prioritetus“, – pastaba pasidalijo ji.
Paskolos imti neverta
Vestuvių planuotoja atviravo, kad imti paskolą dėl vienos svajonių dienos – nėra racionalus sprendimas. Ji kalbėjo, kad kartu su paskola imanti slėgti atsakomybė gali neatpirkti šventės.
„Finansinis spaudimas, palūkanos, mokesčiai, mokėjimo šleifas – ar tai tikrai atpirks tos dienos lūkesčius?
Taip pat priimant tokį sprendimą prarandama finansinė laisvė, o ir gyvenimo pradžia prasideda su tam tikru finansiniu stresu“, – pastebėjo vestuvių planuotoja.
Anot pašnekovės, yra gausybė alternatyvų, kaip galima vestuves iškelti neimant paskolos. Ji pasakojo, kad dėl šių galimybių verta pasikonsultuoti su vestuvių planuotojais.
D. Ciūnienė tikino, kad kūrybiškumas ir pastangos gali tapti keliu į išsvajotą šventę. „Labai svarbu yra išsigryninti savo prioritetus ir išsiaiškinti, kas yra svarbiausia“, – pridėjo ji.
„Galima vestuves atšvęsti mažesniame rate žmonių, galima jas atšvęsti ir dviese, o galima didesnę šventę pasidaryti 10-ies metų sukakties proga, kai jau turimi kitokie biudžetai, pakankamai uždirbta, patikrinti santykiai.
Tad galima viską padaryti išvengiant streso, o paimta paskola – tikras papildomas stresas, mat kartais pirminis užsibrėžtas biudžetas dar padidėja. Siūlyčiau to kiek tik įmanoma vengti ir susidėlioti prioritetus“, – baigė pokalbį D. Ciūnienė.
Vaikai atsiranda tik per myznius diedus. Nieko vyrai neaugina, nieko nesirupina. Zinau kruva senberniu kam per 40m.gyvena prasilake pas tevus, nuomojasi ir nieko neturi, nes yra slykstus, prasigere lebautojai. Kol moteris slaugo pamperinius tevus, tvarko viska, est gamina, tie tranai tik laka ir eda. Vaiku dauguma vyru nenori, net vaikais rupintis nemoka. Vyrai, kaip neigalus, darzoves kazkokios be pareigos ir atsakomybes jausmo issistvere savo bereiksmes ataugos ir zalingų iprociu, visiski netikeliai.
Tekejau is meiles ir gailiuosi, kiek turtingu vyru man siulesi, o svolaciu i vyrus paemiau.
