Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė, paklausta, kokie mitai apie širdies ligas sklando visuomenėje, atsakė: „Manoma, kad širdies ligos dažniau kamuoja vyrus. Tikima, kad moterims infarktas ir insultas gresia rečiau, nes jas apsaugo estrogenai. Šis mitas toks gajus, kad moterys laiku į simptomus neatkreipia dėmesio, todėl liga diagnozuojama gana vėlai.“
Didėja mirtingumas
Pašnekovės teigimu, žmonės linkę manyti, kad gera savijauta rodo rizikos veiksnių nebuvimą ir nereikia tikrintis pas medikus, sekti kraujospūdžio, kraujo rodiklių. Moterys pamiršta, kad nuo 50-ties jų sergamumas kraujagyslių ligomis ypač padidėja ir pagal mirtingumą viršija mirčių nuo onkologinių ligų skaičių.
Apie rimtą pavojų praneša ir statistika. „Mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų 2010 metais padaugėjo. 2009-aisiais buvo užfiksuota 55,4 proc. tokių atvejų. Pernai šis skaičius jau siekė 56,4 proc. Didesnę statistikos dalį sudaro moterų mirtys: nuo širdies ir kraujagyslių ligų jos miršta keturiskart dažniau nei nuo vėžio“, – pasakojo medikė.
Kaip sumažinti riziką?
Į klausimą, kokie veiksniai turi lemiamos įtakos širdies ligoms, pašnekovė atsakė: „Patikrinus kelis šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų nustatyta, kad dažniausi yra šie veiksniai: padidėjęs kraujospūdis, kurio pacientai dažnai nejaučia, padidėję cholesterolio ir gliukozės kiekiai. Taip pat laiku nediagnozuotas cukrinis diabetas, antsvoris, pilvo nutukimas, stresas. Jei į šiuos veiksnius atsižvelgiama laiku, rizika sumažėja.“
Medikės teigimu, dar vienas daug įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms turintis veiksnys yra šių dienų gyvenimo ritmas, mat pastaruoju metu itin smarkiai keičiasi moterų gyvenimo tempas.
„Šiuolaikinės moterys yra socialiai aktyvios ir patiria dvigubą krūvį: ne tik rūpinasi namais ir šeima, bet ir siekia karjeros. Tam tikrų tikslų siekimas darbe, noras įsitvirtinti reikalauja daugiau jėgų ir sukelia didesnę įtampą. Mokslininkai įrodė, kad moterų, patiriančių darbe didelį stresą, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis artėja prie vyrams nustatytos rizikos, kuri jiems tampa aktuali dešimčia metų anksčiau nei moterims“, – kalbėjo Ž. Petrulionienė.
Medikė įspėjo, kad stresas gali pasireikšti kraujospūdžio šokinėjimu, dideliu širdies dažniu ar ritmo sutrikimu, vėliau gali kamuoti kraujagyslių spazmai. „Streso hormonai, kurie nuolat cirkuliuoja kraujyje, neigiamai veikia kraujospūdį, tad ilgainiui šie pokyčiai gali tapti negrįžtami“, – kalbėjo medikė.
