Justina Mitkaitė, LRT radijas
2013-tuosius Seimui paskelbus Sveikatingumo metais, gyventojai skatinami daugiau judėti, sveikiau maitintis bei atsisakyti žalingų įpročių. Įvairiais renginiais valstybės, savivaldybių institucijos ir nevyriausybinės organizacijos ragins prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, kuri didžiąją dalimi, kaip rodo mokslo tyrimai, yra paties žmogaus rankose.
Kiek sveikas yra žmogus, nuo sveikatos apsaugos sistemos priklauso tik dešimtadaliu, o paveldima bei lemia aplinka, kurioje gyvenama – po penktadalį, sako mokslo tyrimai.
Lietuva, palyginti su Europos sąjungos vidurkiu, per daug rūko ir geria, nepaisant pastangų širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia mirties priežastimi. Be to, apie pusė gyventojų yra nutukę arba turi antsvorio, didžioji dauguma nesimankština ir nesportuoja, kasdien praleidžia vidutiniškai po penkias valandas sėdėdami bei valgydami per riebiai, per sūriai ar per saldžiai – taip situaciją šalyje apibūdina visuomenės sveikatos specialistai.
Kad tai būtina keisti pernai kreipimusi į Seimą pareiškė keli šimtai nevyriausybinių organizacijų, kurių iniciatyva visi šie metai skiriami sveikatingumui. Per juos bus siekiama ne tik įvardyti labiausiai nerimą keliančias sveikatos problemas, bet ir siūlyti realius būdus, kaip kiekvienam jas spręsti.
